Klaviatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Klaviatūra su lotynų—rusų— lietuvių kalbų raidynais

Klaviatūra – įrenginys, skirtas įvesti duomenims į kompiuterį ar kitą įrenginį. Sudaryta iš mygtukų ir (dažniausiai) kontrolerio.

Spausdinimo klaviatūros istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios klaviatūros atsirado kartu su rašomosiomis mašinėlėmis ir buvo neatskiriama jų dalis. Klavišai būdavo mechaniškai sujungiami su raidžių spausdinimo mechanizmu. Vėliau sukurtų kompiuterių klaviatūrų mygtukai veikia kaip elektros grandinių jungikliai, kurių būseną keliasdešimt ar kelis šimtus kartų per sekundę patikrina klaviatūros kontroleris. Pastarasis, nustatęs, kad tam tikras klavišas yra nuspaustas (įjungtas), pasiunčia į kompiuterį nuspausto mygtuko kodą.

Klaviatūrų klavišai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Membraniniai klavišai [redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai randamas klaviatūros nuspaudimo fiksavimo būdas. Tokią technologiją naudojančios klaviatūros dažniausiai susideda iš dviejų plastikinių plėvelių, kurias sujungus tam tikrose vietose yra sujungiama grandinė ir taip užregistruojamas paspaudimas, arba spausdintos mikroschemų plokštės, turinčios kontaktus, kuriuos sujungus užregistruojamas paspaudimas. Virš šių mechanizmų dažniausiai yra guminis kaušelis, kurio apačioje yra laidus paviršius, sujungiantis kontaktus nuspaudus mygtuką. Pasižymi : atsparumu dulkėms ir vandeniui, mažesne kaina, tylumu rašant, mažesniu patikimumas.[1]

Membraninės klaviatūros vidus

Mechaniniai klavišai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaviatūros, dažniausiai vadinamos „mechaninėmis“ kiekviename klaviše turi po atskirą uždarą mechaninį jungiklį, kuris užregistruoja paspaudimą. Tokie jungikliai turi du kontaktus, kurie nenuspaustoje padėtyje yra atskirti vienas nuo kito, o jungiklį nuspaudus susiliečia ir taip sujungia grandinę. Mechaniniai jungikliai yra skirstomi į tris tipus pagal jų nuspaudimo garsą:

"Holy Panda" mechaninis jungiklis
  • Skleidžiantys garsą – tokie jungikliai turi elementą, kuris skleidžia garsą, kai klavišas yra nuspaustas.
  • Juntami – tokie jungikliai nuspaudimo padėtyje turi jausmą, kuris leidžia naudotojui žinoti, jog mygtukas yra nuspaustas, tačiau neskleidžia jokio garso.
  • Tiesiniai – tokių jungiklių visas spaudimo kelias yra vienodas – nėra nei jausmo, nei garso, jog mygtukas yra nuspaustas.[2]

Šie klavišai pasižymi : ilgaamžiškumu, stabilumu, didesniu garsu rašant, didesne kaina, didesniu svoriu, maloniu rašymo jausmu.[3]

Optiniai klavišai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Optinę technologiją naudojančios klaviatūros mygtuko nuspaudimo registravimui naudoja ne paprastus mechaninius jungiklius, kurie veikia kontaktų principu, o optinius jungiklius, kurie naudoja šviesos diodus bei šviesos jutiklius. Kai mygtukas yra neutralioje padėtyje, besislankiojanti dalis uždengia tarpą tarp diodo ir jutiklio, o nuspaudus besislankiojanti dalis pasitraukia, diodas gali apšviesti šviesos jutiklį ir taip registruojamas paspaudimas. Tokie jungikliai, kaip ir įprasti mechaniniai, gali turėti vieną iš trijų charakteristikų – skleisti garsą, turėti nuspaudimo jausmą arba būti tiesiniai.[4]

Elektrostatiniai talpiniai klavišai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio tipo klaviatūros klavišai susideda iš trijų pagrindinių dalių – spausdintos plokštės, guminio kaušelio, kuriame yra spyruoklė, bei klavišo viršaus. Skirtingai nei mechaniniuose jungikliuose, elektrostačių talpinių mygtukų spyruoklė nesuteikia pasipriešinimo spaudžiant, o yra naudojama kaip signalo aktyvatorius elektros talpos jutikliams, esantiems spausdintoje plokštėje. Kaip ir optiniai, šie jungikliai yra ilgaamžiškesni, nei kontaktiniai jungikliai, nes nėra metalo kontakto nuspaudus mygtuką.[5]

"Niz" Elektrostatinis talpinis jungiklis

Holo efekto klavišai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokie klavišai susideda iš Holo efekto jutiklio bei magneto. Nuspaudus mygtuką magnetas priartėja prie jutiklio ir taip užregistruojamas paspaudimas. Kadangi tai nėra kontaktinio tipo jungikliai, jie yra labai ilgaamžiški.

Klaviatūrų dydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaviatūra gali būti kelių skirtingų dydžių, kurie dažniausiai yra nusakomi procentais, lyginant su standartiniu 104 klavišų ANSI (ANSI-INCITS 154-1988) ar 105 klavišų ISO (ISO/IEC 9995-2) išdėstymu. Dažniausiai daug mygtukų turintys išdėstymai yra randami klaviatūrose stacionariems kompiuteriams, tuo tarpu mažiau mygtukų turintys išdėstymai randami nešiojamuose kompiuteriuose, nors galima rasti ir įprastų mažų klaviatūrų. Mažiau mygtukų turinčios klaviatūros dažniausiai gali išvesti visus simbolius naudodamos FN mygtuką.

Pilno dydžio (100%)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai randamas dydis, turintis visus standartinius mygtukus. (dažniausiai 104 mygtukus ANSI, 105 mygtukus ISO ir 109 mygtukus JIS išdėstymuose).

1800 (96%)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaviatūros dydis, dažniausiai turintis visus mygtukus, bet panaikinantis tarpus tarp mygtukų, taip sumažinantis visą klaviatūros dydį.

(85%)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dydis, kurio mygtukų dydžiai ir vietos nepasikeičia lyginant su pilno dydžio, tačiau paprasčiausiai išimama skaičių klaviatūra kairėje pusėje.

75%[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dydis, dažniausiai turintis visus mygtukus, kaip ir 85% dydis, tačiau pakeičiantis kai kurių mygtukų dydžius ir vietas taip, kad būtų panaikinti visi tarpai ir sumažintas visos klaviatūros dydis. Toks išdėstymas dažnai randamas nešiojamuose kompiuteriuose.

65%[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dydis, kurį galima nusakyti kaip 75% dydį, bet be F1-F12 mygtukų eilutės. Toks dydis dažniausiai turi 65-68 mygtukus.[6]

Fiziniai išdėstymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis pilno dydžio mechaninių klaviatūrų naudoja vieną iš trijų pagrindinių fizinių išdėstymų – ANSI , ISO[7] arba JIS[8] . Šie išdėstymo standartai nustato klaviatūros klavišų vietą bei dydį, nepaisant loginio išdėstymo. ANSI išdėstymas dažniausiai naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu ISO išdėstymas naudojamas daugelyje Europos šalių. JIS išdėstymas naudojamas Japonijoje. Pilnas ANSI išdėstymas turi 104 mygtukus, ISO išdėstymas turi 105 mygtukus - palyginus su ANSI pridedamas papildomas mygtukas prie Enter, o dešinysis “alt” mygtukas pakeičiamas “alt gr” mygtuku, kuris leidžia rašyti daugiau simbolių, reikalingų Europos kalboms. JIS išdėstymas turi 109 mygtukus - papildomi mygtukai leidžia įvesti japoniškus simbolius.

fizinių išdėstymų ANSI, ISO ir JIS palyginimas

Loginiai simbolių išdėstymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingos klaviatūros gali turėti skirtingus loginius simbolių išdėstymus - tai kaip išdėstyti klaviatūros simboliai. Kitaip nei fizinis išdėstymas, loginis išdėstymas gali būti pakeistas vartotojo programinėje įrangoje nekeičiant aparatūros, kadangi klaviatūra nuspaudus mygtuką kompiuteriui siunčia ne tam tikrą simbolį, o nuspausto mygtuko eilę bei stulpelį.[9]

QWERTY[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai yra labiausiai paplitęs išdėstymas. Jis dažniausiai naudojamas lotyniškus rašmenis naudojančiose šalyse, o taip pat net ir šalyse, kurios turi savo išdėstymus (Vokiškas QWERTZ ar lietuviškas ĄŽERTY). Nors tokius išdėstymus ir galima atskirti nuo QWERTY, jie skiriasi labai nedaug.[10]

DVORAK[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai yra angliškas klaviatūros išdėstymas, kurį 1936 metais užpatentavo August Dvorak. Pagrindinis šio išdėstymo tikslas buvo padidinti rašymo greitį bei patogiau išdėstyti raides. Šie privalumai daugiausia pasireiškia anglų kalbos žodžiams, nes šiai kalbai išdėstymas ir buvo sukurtas.[11]

Colemac[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai yra dar viena moderni alternatyva QWERTY išdėstymui, sukurta siekiant padidinti rašymo efektyvumą bei ergonomiką.[12]

JCUKEN (ЙЦУКЕН)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis kirilica raidyno klaviatūros išdėstymas, pritaikytas rusų kalbai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „How Computer Keyboards Work“. howstuffworks. 2019-05-08. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  2. Berger, Christopher (2015-11-26). „Mechanical Keyboard Switch Types“. mechanical-keyboard. Open publishing. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  3. Honorof, Marshall (2020-10-26). „A guide to mechanical keyboard switches“. mechanical-keyboard. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  4. Colaner, Seth (2016-07-29). „What Are Optical Keyboard Switches, And How Do They Work?“. tomshardware. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  5. Clay, Hob (2016-09-23). „What is Topre Switch“. hobgear. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  6. Tran, Thao (2020-11-30). „MECHANICAL KEYBOARD SIZES: ALL THE LAYOUTS YOU NEED TO KNOW (+ VISUAL COMPARISON)“. voltcave. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  7. Schlesinger, Carol (2020-05-15). „What's the difference between ANSI and ISO?“. findanyanswer. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  8. Lee, Xah (2017-07-15). „Japanese Keyboard Layouts“. xahlee. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  9. Hoffman, Chris (2017-07-11). „Alternative Keyboard Layouts Explained: Should You Switch to Dvorak or Colemak?“. howtogeek. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  10. Harford, Tim (2019-04-23). „How did the qwerty keyboard become so popular?“. bbc. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  11. „The Dvorak Keyboard Layout“. daskeyboard. 2019-08-22. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 
  12. Hans, Joel (2018-09-26). „Do learn Colemak“. blog.ssdnodes. Nuoroda tikrinta 2020-12-08. 

Vikiteka