Logaritminė liniuotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Logaritminė liniuotė – mechaninė skaičiuoklė, kurią sudaro sukalibruotos logaritminiu principu juostos. Paprastai išorinės juostos yra nejudamos, o skaičiavimui naudojama judrioji (slankioji) juosta yra viduryje. Ji buvo itin populiari skaičiavimo priemonė moksle ir inžinerijoje, kol neatsirado skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai. Nors ir vadinama liniuote, logaritminė liniuotė nematuoja ilgio, ar bent jau matuoti ilgį nėra jos pagrindinė paskirtis.

Veikimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liniuotė veikia dėl logaritmų savybės , tai reiškia, kad sandaugyba tampa suma. Pavyzdžiui, ,t.y. . Liniuotė neturi būdo atskirti pvz. 2,5 ir 25, naudotojui pačiam reikia paversti į tinkamą dydį. Priklausant nuo liniuotės, gali turėti daugiau funkcijų, kaip pvz. šaknis (dažniausiai antrojo ir trečiojo laipsnio), trigonometrinių funkcijų ir t.t.

Skaičiavimo pavyzdys su logaritmine liniuote: D skalė rodo dvigubą C skalės reikšmę

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liniuotė išrasta apie 1614–1620 m. Ją sukūrė škotas Edmund Gunter pagal Dž. Nepero sudarytas logaritmines lenteles. Jo liniuotėje logaritminės atkarpos buvo sudedamos skriestuvu. 1630 metais skriestuvas pakeistas slankikliu.


Vikiteka