Televizorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Philips“ 3D televizorius

Televizorius – aparatas, priimantis televizijos stoties siunčiamus signalus ir pakeičiantis juos į vaizdą ir garsą. Radijo bangomis išsiųstą signalą televizorius priima per anteną. Kabeliais siunčiamą signalą kai kurie televizoriai geba priimti patys, o kitiems reikalingi specialūs priedėliai. Televizorius taip pat naudojamas kaip išvesties įrenginys vaizdui iš prie jo prijungto įrenginio atkurti, įrašytai vaizdo informacijai žiūrėti.[1]

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė televizoriaus sudedamoji dalis yra stačiakampio formos ekranas, kurio matmenys dažniausiai reiškiami įstrižainės ilgiu coliais (23″, 26″, 32″, 40″ ir daugiau) arba rečiau centimetrais (58 cm, 66 cm, 81 cm, 102 cm ir daugiau). Vaizdo kraštinių santykis yra 4:3 (senesnių televizorių) arba 16:9 ir 16:10 (naujesniuose). Vaizdas televizoriaus ekrane atkuriamas kineskopu, garsas – garsiakalbiais.[1]

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Televizoriai būna stacionarieji, nešiojamieji, spalvotieji ir nespalvotieji, projekciniai.

Pagal vaizdo atkūrimui naudojamas technologijas, televizoriai gali būti: lempiniai, puslaidininkiniai (tranzistoriniai), plazminiai, skystųjų kristalų, šviesos diodų.

Pagal siunčiamo ir priimamo signalo formą televizoriai skirstomi į analoginius (standartai: NTSC, PAL ir SECAM) ir skaitmeninius (standartai: DVB-T, DVB-C, DVB-S arba ATSC).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuosius komercijai skirtus elektroninius televizorius su katodinių spindulių kineskopu 1934 m. pagamino Vokietijos įmonė „Telefunken“.[2][3]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TV Šilelis-403D, 1976 m.

Lietuvos gyventojų namuose pirmieji televizoriai pasirodė 1955 m., pradėjus veikti Rygos televizijos centrui, o 1957 m. transliuoti pradėjo Lietuvos televizija.[4]

Pirmasis lietuviškas televizorius „TEMP-6“ Lietuvoje buvo pagamintas 1963 m.[5]

Didžiausi televizorių gamintojai pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinė 2016 m. LCD TV statistika:[6]

Vieta Gamintojas Rinkos dalis (%) Būstinė
1 Pietų Korėja Samsung 21,6 Seulas, Pietų Koreja
2 Pietų Korėja LG Electronics 11,9 Seulas, Pietų Koreja
3 Kinijos LR TCL 9 Huidžou, Kinija
4 Kinijos LR Hisense 6,1 Čingdao, Kinija
5 Japonija Sony 5,6 Minatas, Japonija
6 Kinijos LR Skyworth 4,5 Šenženas, Kinija
7 Honkongas TPV Technology (Philips) 3,8 Honkongas
8 Jungtinės Amerikos Valstijos Vizio 3,7 Irvinas, JAV
9 Kinijos LR Haier 3,4 Čingdao, Kinija
10 Kinijos LR Changhong 3,2 Mianjangas, Kinija
11 Kiti 27,2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Televizorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. Telefunken, Early Electronic TV Gallery, Early Television Foundation.
  3. 1934–35 Telefunken, Television History: The First 75 Years.
  4. „Pirmieji lietuviški televizoriai – Radijo ir televizijos muziejuje“. Suarchyvuotas originalas 2013-12-17. 
  5. Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 15 p. ISBN 5-430-04042-8.
  6. Global market share held by LCD TV manufacturers from 2008 to 2013. Retrieved 26 February 2015.