Belgijos lietuviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Belgijos lietuviai – lietuviai, gyvenę ar dirbę Belgijoje, išlaikę lietuvybę bei dalyvavę lietuviškoje veikloje. Belgijos lietuvius jungia Belgijos lietuvių bendruomenė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Briuselis buvo tapęs vienu 18301831 m. sukilimo dalyvių emigracijos centrų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Briuselio, Gento, Lježo ir Leuveno universitetuose studijavo keliolika studentų iš Lietuvos. 1909 m. Leuvene įkurta draugija „Lietuva“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Belgijoje gyveno kelios dešimtys lietuvių.

Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. 1945 m. buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių, tarp jų Vietinės rinktinės karių iš Vokietijos, 1946 m. jie grąžinti atgal. 1947 m. Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos anglies kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo Lježo ir Limburgo baseinų kasyklose. 1949 m. dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Emigrantus rėmė BALF, tarptautinės pabėgėlių organizacijos, Caritas, Tolstojaus fondas ir kitos religinės šalpos organizacijos.

1947 m. Lježe įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo 1947 m. lapkričio mėn. draugija „Sėja“, 19501952 m. Katalikų misija (kunigai J. Aranauskas, J. Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį „Gimtoji šalis“. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. 1979 m. Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La–Neuvo miestelyje surengė Europos lietuviškųjų studijų savaitę. Apie 1983 m. Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. 19881991 m. Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai. 1991 m. Belgijos lietuviai prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. 1996 m. įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus.[1]

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2000 m.
1939 m. 1948 m. 1954 m. 2000 m.
150 2 500 200 100


Žymiausi lietuviai, mokęsi ar gyvenę Belgijoje: Antanas Baranauskas, Eduardas Cinzas, Ernestas Galvanauskas, Abraomas Kulvietis, Pranas Kuraitis, Petras Vileišis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Belgijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 26 psl.
Lietuviai

Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai

Istorinės diasporos: Lietuvninkai

Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos