Krasnojarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Krasnojarskas
rus. Красноярск
Aerial view of Krasnoyarsk (city centre).jpg
Miesto centras iš paukščio skrydžio

Krasnojarskas
56°01′00″N 93°04′00″E / 56.01667°N 93.06667°E / 56.01667; 93.06667 (Krasnojarskas)Koordinatės: 56°01′00″N 93°04′00″E / 56.01667°N 93.06667°E / 56.01667; 93.06667 (Krasnojarskas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Krasnojarsko kraštas Krasnojarsko kraštas
Įkūrimo data: 1628
Gyventojų (2016): 1 066 934
Plotas: 385,8 km²
Tankumas (2016): 2 766 žm./km²
Altitudė: 287 m
Pašto kodas: 660ххх
Tel. kodas: +7 391
Tinklalapis: красноярск.рф
Commons-logo.svg Vikiteka: KrasnojarskasVikiteka

Krasnojarskas (rus. Красноярск) – miestas Rusijoje, Sibire, Krasnojarsko krašto administracinis centras. Uostas prie Jenisejaus. Išvystyta metalo apdirbimo, mašinų, chemijos pramonė, gaminamas sintetinis kaučiukas, padangos. Yra metalurgijos, statybų, maisto, lengvosios pramonės įmonių, popieriaus kombinatas.

Krasnojarske yra 9 aukštosios mokyklos (iš jų 4 – universitetai), Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo mokslinis centras. 5 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), kraštotyros muziejus, dailės galerija.

Netoli miesto pastatyta vandens jėgainė, yra Stolbų (Столбы) draustinis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krasnojarskas įkurtas 1628 metais kaip ostrogas (medinė tvirtovė Rusijos pasienio ruože).

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. vasario 8 d. ir 1953 m. vasario mėn. iš sovietų okupuotos Lietuvos į Krasnojarską atitremta apie 6000 žmonių, dalis jų išvežta į apylinkes. Vėliau atvežta nemažai lietuvių – buvusių politinių kalinių, atlikusių bausmę koncentracijos lageriuose ir kalėjimuose. Po J. Stalino mirties 1953 m. keli šimtai lietuvių tremtinių atsikėlė į Krasnojarską iš viso Krasnojarsko krašto, daugiausia iš jo šiaurės. Lietuviai dirbo plytinėse (jų buvo trys), cemento fabrike, statybose. Gyveno bendrabučiuose ir barakuose. Nemažai lietuvių jaunimo mokėsi Krasnojarsko aukštosiose ir specialiosiose mokyklose (miškų technikos, medicinos, pedagoginiame, žemės ūkio institutuose, miškų technikume, farmacijos, kūno kultūros mokyklose, buhalterių kursuose). 19531955 m. miškų technikume veikė lietuvių tautinių šokių ir dainų būrelis (apie 20 dalyvių, vadovė D. Paruškevičiūtė). Po 1956 m. dauguma Krasnojarske gyvenusių lietuvių grįžo į Lietuvą. Mirusieji tremtiniai buvo laidojami miesto kapinėse; kai kurių palaikai 19891990 m. parvežti į Lietuvą. 1991 m. Krasnojarske gyveno apie 500 lietuvių (daugiausia sukūrusieji mišrias šeimas). [1]

Iš Lietuvos į Krasnojarsko sritį vyko didžiausias vežimas 1948 m. gegužės 22 d. 1949 m. vežimas buvo į Irkutsko sritį. Vėlesni vežimai 1952 m. ir kt. buvo žymiau mažesni.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona Juodvalkytė. Krasnojarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 715 psl.


KrsasnojarskKrayCoatOfArms.jpg Krasnojarsko krašto miestai Flag of Russia.svg
Administracinis centras: Krasnojarskas

Ačinskas | Artiomovskas | Bogotolas | Borodinas | Divnogorskas | Dudinka | Igarka | Ilanskis | Jeniseiskas | Kanskas | Kodinskas | Lesosibirskas | Minusinskas | Nazarovas | Norilskas | Sosnovoborskas | Ujaras | Užuras | Zaoziornas | Zelenogorskas | Železnogorskas