Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda
Zigmantiškių Marijos akmuo.png
Zig­man­tiš­kių ak­muo yra tar­si su­dė­tas iš at­ski­rų da­lių, giliai įsmigęs į žemę.
Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda
Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda
Koordinatės
55°54′29″š. pl. 23°51′47″r. ilg. / 55.908005°š. pl. 23.863075°r. ilg. / 55.908005; 23.863075Koordinatės: 55°54′29″š. pl. 23°51′47″r. ilg. / 55.908005°š. pl. 23.863075°r. ilg. / 55.908005; 23.863075
Vieta Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Rozalimo seniūnija
Plotas 70,3 m²
Registro Nr. u. k. 5396 / M83 / AR710

Zigmantiškių akmuo su Marijos pėdamitologinis akmuo, stūksantis Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Zigmantiškių kaime, Rozalimo šilo šiaurės vakariniame pakraštyje, 0,4 km į vakarus nuo kelio  149  SmilgiaiPakruojis . 1992 m. paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo paminklu.[1]

Akmens aplinka
Rodyklė į Marijos akmenį

Akmuo pasiekiamas pažintiniu miško taku, kuris driekiasi nuo Rozalimo kapinių iki Paežerių prie Laičių tvenkinio. Objektas pažymėtas rodyklėmis. Pritaikant objektą lankymui, rozalimietis tautodailininkas Egidijus Impolis su savo mokiniais išdrožė išvaizdų kryžių, pastatė suolus. Akmenyje matyti iš­kal­ti la­ta­kai (lo­viai), o vir­šu­ti­nė­je da­ly­je – ke­tur­kam­pė duo­bu­tė. Pri­skir­ti­nas ir prie ak­me­nų su iš­kal­tais lo­viais, ku­rių Lie­tu­vo­je nė­ra daug. Zig­man­tiš­kių ak­muo su Ma­ri­jos pė­da yra tar­si su­dė­tas iš at­ski­rų da­lių, nors be­veik vi­sas jas jun­gia bend­ras, gi­liai į že­mę įsmi­gęs, ka­mie­nas.[2] Šalia pastatyta kryždirbių pagamintų kryžių, koplytstulpis, taip pat čia stovėjo ir metalinių, ir akmeninių kryžių, at­ke­lia­vusių iš ka­pi­nių ar spon­ta­niš­kai su­riš­tų iš pa­ga­liu­kų.[2]

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama le­gen­da apie pie­me­nė­liams ant šio ak­mens pa­si­ro­džiu­sią Ma­ri­ją, tad ak­me­nį žmo­nės lai­kė šven­tu. At­si­mi­ni­muo­se yra ra­šo­ma, jog žmo­nės čia kaž­ka­da keliais ėję, o ti­kė­da­mi šio ak­mens ste­buk­lin­ga ga­lia, at­si­skel­da­vę ga­ba­lė­lį ir juo na­muo­se trin­da­vę skau­da­mas vie­tas. Kai per atlaidus rozalimiečiai turėdavę svečių, kartu su jais pulkais trauk­davę į šventąją vietą. Prisimenama, kad „Zigmantiškių lauke (Rozalimo parapijoje) esantį akmenį žmonės lanko, meldžiasi, eina aplink jį keliais, laužo jį ir parsinešę namo trina skaudamas vietas. Ant šio akmens pasirodžiusi Motina švenčiausia; matyti net ženklas – pėda Panelės švenčiausios“.

Ta­riamoji Marijos pėda ant akmens įvardina­ma kaip iškalta apie 5 cm gylio ir 35×25 cm dydžio keturkampė duo­butė, dėl kurios šis akmuo literatū­roje aprašomas kaip dubenuotas. Tiesa, sklando pasakojimas ir apie tai, kad „tikroji“ Marijos pėda kitados buvo išpjauta iš akmens ir įmū­ryta Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios sienoje, [3] kitur nurodoma, kad į bažnyčią įmūryta šio akmens nuoskala.

Objekto lankytojams taip pat pateikiamas pasakojimas, kodėl šis riedulys taip gi­liai įsmigęs į žemę. Esą kartą po­nas, nebenorėdamas, kad apie ak­menį būtų mindžiojami laukai, įsa­kė tą vietą aparti ir apsėti. Bet šį darbą bandęs daryti žmogus vaka­re griuvęs ant rankoje laikyto peilio ir mirtinai susižalojęs. Paskui į tą lauką niekas nėjo, ir jis vėl ap­augo krūmynais. Vieną vyriškį, kuris aprašytąjį akmenį norėjęs suskal­dyti, ištikęs paralyžius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg