Rozalimo kapinių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°53′44″š. pl. 23°52′42″r. ilg. / 55.895608°š. pl. 23.878466°r. ilg. / 55.895608; 23.878466

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Rozalimo kapinių koplyčia
Koplyčia, kapinės, Rozalimas.JPG
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Pakruojo
Savivaldybė Pakruojo rajonas
Gyvenvietė Rozalimas
Adresas Kapų g. 7
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 17991803 m.

Rozalimo kapinių koplyčiaPakruojo rajone, Rozalimo miestelio kapinėse stovinti koplyčia, priklausanti Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijai. Koplyčia – architektūros paminklas, 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]. Koplyčia būna atidaryta per didžiąsias šventes, vyksta Gegužinės pamaldos.

Koplyčioje atnaujintas interjeras

Nuo kapinių per pušyną simboliškai driekiasi miško pažintinis takas link šventu laikomo Zigmantiškių akmens su „Marijos pėda“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia statyta apie 17991803 m., pašvęsta Švč. Mergelės Marijos garbei. Miestelio atsiradimo istorija, kaip ir šioji koplyčia apipinta legendomis. Vieni žmonės pasakoja, kad šią koplyčią statant į pamatą buvusi įmūryta Marijos pėda, akmenskaldžio išimta iš stebuklingu laikomo didžiulio Zigmantiškių akmens. Mat dabar ant jo Marijos pėdos nėra, – tik stačiakampio formos duobutė. Kiti Rozalimo senbuviai tiki, kad iškalta iš akmens Marijos pėda esanti po vienu iš Rozalimo bažnyčios altoriumi.[2]

Rozalimo angelas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928 m. Rozalime buvo pastatytas Nepriklausomybės 10-mečio angelas.[3] 1948 m. jis buvo sudaužytas ir užkastas. Atgimimo metais atkurti skulptūrą iš naujo pagal šukių pavyzdžius ėmėsi skulptorė Birutė Kasperavičienė. Buvo pagamintos dvi vienodos skulptūros: viena patalpinta Rozalimo bažnyčioje, kita užkelta ant išlikusio nuo 1928 m. postamento miestelio aikštėje. 1990 m. vasario 16 d. iškilmingai atidengtas atkurto angelo paminklas. Rozalimo bažnyčios klebonas, stovėdamas po angelo skulptūra pasidžiaugė, kad angelas virš miestelio vėl išskleidė savo sparnus, tačiau klebonas klydo. Išstovėjęs vos pusę paros, naktį iš vasario 16 į 17 d., angelas buvo nugriautas. Bažnyčioje saugotas angelas netrukus, vasario 18-ąją, buvo užkeltas ant postamento - jis atstatytas trečią kartą. Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse sudaužytas angelas buvo suklijuotas ir padėtas saugoti kapinių koplyčioje. Barbarų neapykantą skulptūroje žymi gili ištrupėjusi siūlė ties jos kojomis. Koplyčioje anksčiau šarvodavo mirusius rozalimiečus, angelą pastatydavo ant didžiojo mišių stalo.[4]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia pagrindiniu fasadu orientuota į rytus. Ji su nedidele zakristija, pagrindines duris puošia portalas, sudėtas iš dviejų medinių baroko stiliaus piliastrų. Altoriuje yra Jėzaus Nukryžiuotojo paveikslas, o jo apačioje – skaistyklos vaizdas.

Šalia kapinių koplyčios, 30 m į šiaurės rytus, stovi XIX a. mūrinė koplytėlė.[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „Objekto Nr. 20372 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Koplyčios tebesaugo savo paslaptis. Legenda apie Marijos pėdą. skrastas.lt
  3. „Objekto Nr. 9851 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  4. Triskart prisikėlęs angelas. skrastas.lt
  5. „Objekto Nr. 9861 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.