Pereiti prie turinio

Rozalimo pažintinis miško parko takas

Koordinatės: 55°54′34″š. pl. 23°51′55″r. ilg. / 55.909443°š. pl. 23.865315°r. ilg. / 55.909443; 23.865315
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rozalimo pažintinis miško parko takas
Vieni iš tako vartų
Vieni iš tako vartų
Tipasmiško parkas
Geografinė padėtis55°54′34″š. pl. 23°51′55″r. ilg. / 55.909443°š. pl. 23.865315°r. ilg. / 55.909443; 23.865315
Įkurtas2013 m.
Projektuotojasarch. Aurimas Vengras
ValdytojasPakruojo miškų urėdija
Darbo laikasneribojamas
AdresasRozalimas

Rozalimo pažintinis miško parko takas – rekreacinis pėsčiųjų takas, įrengtas Pakruojo rajone, Rozalimo miestelio prieigose įkurtame Rozalimo miško gamtos pažinimo ir poilsio parke. Skirtas susipažinti su Rozalimo pušynu, medynų įvairove, mitologine krašto istorija, kitais įdomiais objektais. Pažintinio tako ilgis – apie 4,5 km. Jis driekiasi mišku, kurio masyvas plyti nuo Rozalimo į šiaurę palei kelią  149  SmilgiaiPakruojis . Visame maršrute įrengta reikalinga infrastruktūra: pastatyta 18 informacinių stendų, įrengtos atokvėpiui skirtos vietos, rodyklės. Tako priežiūrai priskirtas žmogus ir reikalinga technika bei įrankiai.

Renginių vieta
Per šlapynes veda pakeltas lentų takas

2001-aisiais Rozalimo miestelio bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo iniciatyva buvo įkurtas miško parkas, kurio plotas – 287,8 ha. Be to, dar prijungtas pusiau privatizuotas Kanapinis miškas, buvo parengtas ir patvirtintas parko kūrimo planas.[1] Rozalimo aktyvistės Genovaitės Valčiukienės (1934–2012) iniciatyva 2010 m. pabaigoje įvyko susitikimas dėl Rozalimo miško parko išsaugojimo. Viešumu buvo užkirstas kelias pragmatiškiems sumanymams dar 4 hektarais padidinti jau veikiančio žvyro karjero teritoriją šalia pušyno.[1] Rozalimo miško parko bičiulių klubo iniciatyvinė grupė kreipėsi į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą su prašymu, kad būtina ne tik nemažinti Rozalimo miško parko ploto, bet visą teritoriją paskelbti kraštovaizdžio draustiniu. Taigi, debatai dėl Rozalimo miško ateities tęsėsi daugiau negu dešimtmetį.[1]

Gamtos pažinimo ir poilsio parką Rozalime suprojektavo arch. Aurimas Vengras. 2002 m. miško parkas įrengtas visuomenės, savivaldybės ir miškininkų pastangomis 2002 m. Buvo ištirtos parko teritorijoje esančios gamtinės ir kultūrinės vertybės. 2010 m. Lietuvos miškotvarkos instituto specialistai parengė Rozalimo miško parko rekreacinio sutvarkymo projektą. 2013 m. Pakruojo miškų urėdijos Rozalimo girininkijoje atidarytas pažintinis takas.

Pažintinis takas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miško parke poilsiui ir pramogoms iš 290 ha miško skirta 55 ha. Naujieji rekreaciniai takai nusidriekia nuo Laičių tvenkinio iki Rozalimo miestelio. Prie takų įrengtuose stenduose pateikta visa reikiama informacija. Lankytojai gali susipažinti su parko augmenija ir jos vertingumu, paukščiais, žvėrimis, krašto istorija, atokvėpiui skirtomis vietomis. Rozalimo miško pievose auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai: raktažolė pelenėlė, tuklė, įvairių rūšių gegūnės. Drėgnuose eglynuose stiebiasi saugomas statusis atgiris. Čia lizdus suka ir peri reti paukščiai: raudongalvės sniegenos, svilikai, jerubės, perkūno oželiai, raibosios devynbalsės, egliniai kryžiasnapiai, volungės ir kiti. Keliaujantieji taku pamato Lapgirių ozą, Paežerių tvenkinio užutekius, sužino apie Zigmantiškių akmenį su Marijos pėda.

Tako pradžioje, ant pagrindinių vartų, kabo trys varpai, įamžinantys žemės ir dangaus ryšį. Pastatyta lauko scena renginiams. Tako viduryje įrengta prieiga prie Zigmantiškų mitologinio akmens. Pakruojiškių medžio drožėjų Egidijaus Impolio, Eugenijaus Rimdžiaus ir Prano Miežio sukurtos skulptūros primena ne tik garsius Pakruojo krašto menininkus, bet ir literatūrinius personažus bei siužetus. Parke lankytojai gali sutikti Jono Biliūno piemenėlį Jonuką su žąsimi po pažastimi, šunelį iš „Brisiaus galo“, katytę iš apsakymo „Kliudžiau“, prisėsti ant Henriko Radausko suolelio.