Folkungai
Folkungai (šved. Folkungar) arba Bjelbo dinastija – Skandinavijos karalių dinastija, 1250–1364 m. valdžiusi Švediją, 1319–1387 m. Norvegiją, 1375–1387 m. Daniją.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradininkas – jarlas Birgeris Magnusonas, vedęs paskutinio Erikų giminės karaliaus seserį ir 1250 vainikavęs sūnų Valdemarą Švedijos karaliumi, bet 1250–1266 m. iš tiesų valdė pats.
Folkungų laikais Švedijoje galutinai susiklostė feodaliniai santykiai. Valdant Magnusui Eriksonui 1319 m. sudaryta asmeninė unija su Norvegija, kurią Folkungai išlaikė, kai 1364 m. buvo nuversti Švedijoje. Paskutinis Folkungas Olafas IV Hokonsonas 1375 m. buvo išrinktas ir Danijos karaliumi. Dinastija pavadinta Folkungais XVI a. pirmojoje pusėje. XII a.- XIII a. taip vadintos karaliams priešiškos didikų giminės.[1]
Folkungai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Folkungai | Valdymo metai |
| Švedijos karaliai | 1250–1364 m. |
| Valdemaras Birgersonas | 1250-1275 m. |
| Magnusas Birgersonas | 1275-1290 m. |
| Birgeris Magnusonas | 1290-1318 m. |
| Magnusas Eriksonas | 1319-1364 m. |
| Norvegijos karaliai | 1319–1387 m. |
| Magnusas Eriksonas | 1319-1355 m. |
| Hokonas VI Magnusonas | 1355-1380 m. |
| Olafas IV Hokonsonas | 1380-1387 m., 1375–1387 ir Danijos karalius |
| Dinastija | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Erikų giminė |
 1250-1364 |
Po to: Meklenburgai |
| Prieš tai: Gražiaplaukio dinastija |
 1319-1387 |
Po to: Margarita I |
| Prieš tai: Valdemaras IV |
 1375-1387 |
Po to: Margarita I |
| ||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Folkungai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 172 psl.