Rajono laikraštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Artojas1993 12 07.jpg
Auksinėvarpa1993 12 08.jpg
Biržiečiųžodis1970 03 28.jpg
Bičiulis1993 12 08.jpg
KalvotojiŽemaitija1993 12 08.jpg
Kolektyvinisdarbas1958 11 28.jpg
Komunizmoaušra1989 03 18.jpg
Leninietis1976 11 20.jpg

Rajono laikraštis – regioninis periodinis leidinys, laikraštis, pasirodęs Lietuvoje 1950 m., kai birželio 20 d. buvo pakeistas Lietuvos administracinis suskirstymas ir vietoje 41 apskrities sudaryti 88 rajonai. Rajonų laikraščiais šie leidiniai buvo vadinami iki jų privatizavimo 19911997 m., kai kurie – iki rajonų panaikinimo 1995 m., ir tik kai kurie pagal tradiciją taip vadinti ir vėliau, nors dažniausiai platinti kelių rajonų savivaldybių teritorijose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajonų laikraščiais 1950 m. tapo dauguma buvusių apskričių laikraščių, tik kai kurie iš jų pakeitė savo pavadinimus. Rajonų laikraščių leidėjai buvo Lietuvos komunistų partijos rajonų komitetai ir rajonų Darbo žmonių deputatų tarybos, juos redagavo partijos komitetų patvirtinti redaktoriai. Laikraščiuose daugiausia vietos buvo skiriama partinio vadovavimo ir partinių organizacijų veiklai, rajono visuomeninio, ekonominio, ūkinio bei kultūrinio gyvenimo, žemės ūkio ir vietinės pramonės klausimams. Skaitytojai buvo informuojami apie svarbiausius šalies, Tarybų Sąjungos ir užsienio įvykius. Po TSKP XX suvažiavimo, kuriame Nikita Chruščiovas pasmerkė Stalino kultą, pakeisti su jo vardu susiję laikraščių pavadinimai.

Alytaus rajono laikraštis 1950 m. pavadintas „Komunistinis rytojus“ (nuo 1989 m. – „Alytaus naujienos“), Biržų rajono – „Raudonasis artojas“ (nuo 1961 m. – „Biržiečių žodis“), Kretingos rajono – „Stalinietis“ (19611962 m. – „Į komunizmą“, nuo 1963 m. – „Švyturys“), Lazdijų rajono – „Raudonasis artojas“ (19611962 m. – „Tarybiniu keliu“, nuo 1963 m. – „Darbo vėliava“, nuo 1990 m.Dzūkų žinios“), Mažeikių rajono – „Komunistinis rytojus“ (nuo 1963 m. – „Pergalės vėliava“, 1990 m. „Santarvė“), Pagėgių rajono – „Raudonasis artojas“ (19611962 m. – „Už komunistinį darbą“), Rokiškio rajono – „Po Spalio vėliava“ (nuo 1963 m. – „Spalio vėliava“, 1989 m.Gimtasis Rokiškis“), Šakių rajono – „Socialistinis kelias“ (nuo 1963 m. – „Draugas“), Šilutės rajono – „Leninietis“ (nuo 1963 m. – „Komunistinis darbas“, nuo 1988 m. „Pamarys“), Švenčionių rajono – „Žvaigždė“ (nuo 1995 m.Žeimenos krantai“), Telšių rajono – „Komunizmo aušra“ (nuo 1963 m. – „Komunizmo švyturys“, nuo 1988 m. – „Telšių laikraštis“, nuo 1991 m. – „Kalvotoji Žemaitija“), Trakų rajono – „Pergalės vėliava“ (nuo 1963 m. – „Spartuolis“, nuo 1988 m. – „Galvė“).

Nustojus eiti Kauno miesto ir apskrities dienraščiui „Tarybų Lietuva“, 1950 m. pradėtas leisti rajono laikraštis „Socialistiniu keliu“ (nuo 1963 m. vadinosi „Komunizmo vėliava“, nuo 1988 m. – „Tėviškės žinios“, nuo 2008 m. – „Naujos tėviškės žinios“). Šiaulių laikraščiui „Raudonoji vėliava“ tapus srities ir miesto leidiniu, buvo įsteigtas rajono laikraštis „Leniniečio kelias“, (nuo 1960 m. vadinosi „Leninietis“, nuo 1990 m. „Laikas“). Klaipėdos apskrities ir miesto dienraštis „Raudonasis švyturys“ tapo rajono laikraščiu (nuo 1963 m. vadinosi „Banga“), Zarasų laikraštis „Pergalė“, tapęs rajono leidiniu, ėmė eiti ir rusų kalba (nuo 1963 m. vadinosi „Tarybinė žemė“, nuo 1989 m. „Zarasų kraštas“).

19501951 m. pasirodė ir visų naujai sudarytų rajonų laikraščiai, kurių daugelis išsilaikė iki 1962 m., kaip ir naujai įsteigti rajonai. Kai kurie buvo uždaryti anksčiau, sujungus rajonus. Ariogalos rajone buvo leidžiamas laikraštis „Žvaigždė“, Daugų rajone – „Komunizmo aušra“ (iki 1959 m.), Dotnuvos rajone – „Kolektyvinis darbas“ (iki 1959 m.), Druskininkų rajone – „Po Spalio vėliava“ (iki 1955 m.), Dūkšto rajone – „Komunizmo švyturys“ (iki 1959 m.), Dusetų rajone – „Socialistinis kelias“ (iki 1959 m.), Eišiškių rajone – „Raudonoji vėliava“, Jiezno rajone – „Lenino keliu“, Joniškėlio rajone – „Komunizmo pergalė“ (iki 1959 m.), Kalvarijos rajone – „Komunizmo aušra“, Kavarsko rajone – „Stalino vėliava“ (19611962 m. – „Komunizmo vėliava“), Kazlų Rūdos rajone – „Stalino keliu“ (19611962 m. – „Mūsų žodis“), Kybartų rajone – „Leninietis“ (iki 1959 m.), Linkuvos rajone – „Bolševikinis kelias“ (19531959 m. – „Socialistinis kelias“), Naumiesčio rajone – „Kolektyvinis darbas“ (iki 1959 m.), Nemenčinės rajone – „Lenino priesakai“ (19501962 m. rusų ir lenkų kalba, 19591962 m. – lietuvių kalba), Obelių rajone – „Stalinietis“ (iki 1959 m.), Pandėlio rajone – „Spalio pergalė“, Panemunės rajone – „Komunizmo švyturys“ (iki 1955 m.), Priekulės rajone – „Lenino keliu“ (iki 1959 m.), Ramygalos rajone – „Tarybinė tėvynė“, Rietavo rajone – „Stalino keliu“ (19611962 m. – „Komunizmo keliu“), Salantų rajone – „Stalino vėliava“ (iki 1959 m.), Sedos rajone – „Raudonoji žvaigždė“ (iki 1959 m.), Simno rajone – „Kelias į komunizmą“ (iki 1959 m.), Skaudvilės rajone – „Leniniečių balsas“, Smėlių rajone – „Stalino keliu“ (iki 1955 m.), Šeduvos rajone – „Spalio vėliava“, Švenčionėlių rajone – „Naujas gyvenimas“ (iki 1959 m.), Tytuvėnų rajone – „Komunistiniu keliu“ (iki 1959 m.), Troškūnų rajone – „Staliniečio kelias“ (iki 1959 m.), Užvenčio rajone – „Komunizmo žvaigždė“, Vabalninko rajone – „Komunizmo švyturys“ (iki 1959 m.), Varnių rajone – „Komunizmo pergalė“, Veisiejų rajone – „Tarybinis žodis“ (iki 1959 m.), Vievio rajone – „Leninietis“, Žagarės rajone – „Komunizmo aušra“ (iki 1959 m.), Žiežmarių rajone – „Lenino vėliava“ (iki 1955 m.)

Keletas rajonų laikraščių, įsteigtų 1951 m., sulaukė XXI amžiaus: Akmenės rajono „Pergalės vėliava“ (nuo 1963 m. einantis pavadinimu „Vienybė“), Ignalinos rajono „Kelias į komunizmą“ (nuo 1963 m. – „Nauja vaga“), Jonavos rajono „Pergalės vėliava“ (nuo 1966 m. – „Jonavos balsas“), Molėtų rajono „Tarybiniu keliu“ (nuo 1963 m. – „Pirmyn“, nuo 1991 m. – „Vilnis“), Pakruojo rajono „Žvaigždė“ (nuo 1963 m. – „Auksinė varpa“), Skuodo rajono „Pergalė“ (nuo 1963 m. – „Mūsų žodis“), Šilalės rajono „Spalio pergalė“ (19631993 m. – „Artojas“, nuo 1993 m. – „Šilalės artojas“). 1950 m. pabaigoje pradėjęs eiti Šalčininkų rajono (19621971 m. – Eišiškių rajonas) laikraštis „Tarybinė tėvynė“ (nuo 1963 m. vadinosi „Lenino priesakai“, nuo 1991 m. vidurio – „Laba diena“, o 1991 m. rugsėjo pab. prijungtas prie Šalčininkų krašto laikraščio „Šalčia“).

Keičiantis rajonų skaičiui, buvo bandoma tobulinti ir rajoninių laikraščių sistemą. 1959 m. buvo sudaryti 4 jungtiniai tarprajoniniai laikraščiai: Šiaulių-Radviliškio, Klaipėdos-Priekulės, Kapsuko (Marijampolės)-Kalvarijos, Kauno-Jonavos. Tačiau netrukus panaikinus Priekulės rajoną, toliau ėjo Klaipėdos rajono laikraštis „Raudonasis švyturys“ (vėliau – „Banga“). 1962 m. vėl pradėjo eiti atskiri Kapsuko „Naujasis kelias“ ir Kalvarijos, o vėliau ir Šiaulių, Radviliškio bei Kauno, Jonavos rajonų laikraščiai; taip pat buvo įsteigtas Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“. 1959 m. ir 1962 m. gerokai sumažinus Lietuvos rajonų skaičių ir 1965 m. atkūrus 1962 m. panaikintus Akmenės, Jonavos ir Širvintų rajonus, nuo 1965 m. ėjo 44 rajoniniai laikraščiai – visi 3 kartus per savaitę, iš jų Vilniaus „Draugystė“, 1963 m. pakeitęs laikraštį „Lenino keliu“, Trakų („Spartuolis“) ir Eišiškių, nuo 1972 m. Šalčininkų „Lenino priesakai“ rajonų laikraščiai buvo leidžiami lietuvių, rusų ir lenkų kalba, Švenčionių („Žvaigždė“) ir Zarasų („Tarybinė žemė“) – lietuvių ir rusų kalba.

Marijampolės rajono laikraštį „Naujasis kelias“ 1995 m. pakeitė apskrities laikraštis „Suvalkietis“, Šalčininkų rajono laikraštį „Lenino priesakai“ – krašto laikraštis „Šalčia“.

Daugelis rajonų laikraščių Lietuvai atgavus nepriklausomybę pakeitė savo pavadinimus, tapo nepriklausomais. Po privatizavimo dažniausiai jų leidėjais tapo pačios laikraščių redakcijos (UAB), tik kelių steigėjais kurį laiką dar buvo rajonų savivaldybių tarybos. Pasirodė ir vienas kitas naujas rajono laikraštis: 19901991 m. Jonavoje ėjo laikraštis „Jonava“, 19911994 m. Trakuose – „Trakiečių rūpesčiai“, vietoje kurio 1994 m. ėjo „Senoji sostinė“, 1992 m. Plungėje buvo įsteigtas laikraštis „Brasta“, Šakiuose – „Valsčius“, 1993 m. Jonavoje – „Naujienos“, 1994 m. Šilalėje – „Šilalės naujienos“, Vilniuje – „Draugystė“ (lietuvių, rusų ir lenkų kalba), Kėdainiuose – „Kėdainiai“, Telšiuose – „Žemaičių aidas“. 1995 m. pradėjo eiti Šilutės rajono laikraštis „Šilokarčema“, Marijampolės rajono laikraščiu tapo „Sūduva“, o apskričių laikraščiais – buvę rajonų laikraščiai Alytaus naujienos, „Kalvotoji Žemaitija“ bei „Utenis“, Švenčionių rajono laikraštis „Žvaigždė“ 1995 m. pavadintas „Žeimenos krantai“. 1996 m. pradėjo eiti Marijampolės miesto ir rajono laikraštis „Sūduvos kraštas“. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 415-416 psl.