Šiaulių naujienos (dienraštis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Raudonoji vėliava“ 1966 m.
„Raudonoji vėliava“ 1976 m.
Mėlyna „Raudonoji vėliava“ 1976 m.
Laikraščio autorinio lapo vinjetė
Laikraščio logotipas iki 1988 m.
„Šiaulių naujienos“ 1989 m.
„Šiaulių naujienos“ 2000 m.

Šiaulių naujienos, buv. „Raudonoji vėliava“ – Šiaulių miesto laikraštis, leidžiamas nuo 1941 m. balandžio 19 d.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m., 19441950 m. – LKP (b) Šiaulių miesto ir apskrities vykdomųjų komitetų organas. Nuo 1950 m. Nr. 80 iki Nr. 128 ėjo kaip LKP (b) Šiaulių miesto ir rajono komitetų ir Šiaulių miesto ir rajono vykdomųjų komitetų, vėliau, iki 1953 m. Nr. 108 – LKP (b) Šiaulių srities ir miesto komitetų ir Šiaulių srities ir miesto Darbo žmonių deputatų tarybos laikraštis. 19501953 m. buvo leidžiamas ir rusų kalba (Krasnoje znamia). Nuo 1953 m. Nr. 109 iki 1990 m. Nr. 32 – LKP Šiaulių miesto komiteto ir Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos organas (laikraštis). Iki 1988 m. liepos 27 d. ėjo pavadinimu „Raudonoji vėliava“, skaitytojų balsais išrinktas prieškarinio savaitraščio „Šiaulių naujienos“ pavadinimas. Nuo 1991 m. gegužės 18 d. steigėja ir leidėja – UAB „Šiaulių naujienos“, 1994 m. privatizuotas, 2001 m. akcininkų parduotas korporacijai „Vaivorykštė“.

Spausdino spaustuvė „Titnagas“. Iki 1993 m. 4 puslapių, nuo 1993 m. lapkričio 4 d. – 8 psl., nuo 1994 m. gegužės 28 d. šeštadieniais – 16 psl., vėliau 16 psl. ėjo kasdien. Tiražas 1941 m. – 5000 egz., 1965 m. – 15 900 egz., 1971 m. – 22 600 egz., 1975 m. – 25 500 egz., 1981 m. – 31 000 egz., 1990 m. – 39 500 egz., 1997 m. – 15 200 egz. [1]

Laikraštyje dirbo ar bendradarbiavo Stasys Bulzgis, Marius Glinskas, Stasys Ivanauskas, Valerijonas Knyva, Rimantas Lazdynas, Virgilijus Maižius, Nijolė Nastopkienė, Aleksandras Ostašenkovas, Vilius Puronas, Vytenis Rimkus, Juozas Sabaliauskas, Algirdas Stanelis (Juras), Romas Šilinis, Violeta Šoblinskaitė, Vladas Vertelis, Leonidas Vorobjovas, Laimutė Zimkienė, Jonas Dainius Ručinskas ir kiti.

Redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 488 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]