Pereiti prie turinio

Ragasnapiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bucerotidae
Didysis jaučiaragis (Buceros bicornis)
Didžiųjų jaučiaragių (Buceros bicornis) patinas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Ragasnapiniai paukščiai
( Bucerotiformes)
Pobūris: Buceroti
( Buceroti)
Šeima: Ragasnapiniai
( Bucerotidae)
Binomas
Bucerotidae
Rafinesque, 1815
Paplitimas
Paplitimas
Ragasnapinių šeimos rūšių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje     
Pilkasis tokas (Lophoceros nasutus)

Ragasnapiniai (Bucerotidae) – ragasnapinių paukščių (Bucerotiformes) būrio šeima. Anksčiau buvo priskiriami žalvarininių paukščių (Coraciiformes) būrio šeimai.

Paplitę visoje Užsachario Afrikoje, bei Azijos žemyno atogrąžų, subekvatorinio ir pusiaujo klimato zonose, tai yra į pietus nuo Himalajų kalnų esantį visą Indijos subkontinentą, Pietryčių Aziją ir Australijos žemyno Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salas.

Taip pavadinti dėl savo didelio snapo, kuris užlenktas į apačią ir turi savotiškas ragines išaugas (pvz., tokai tokių raginių išaugų neturi). Tačiau toks snapas yra lengvas, nes jame yra daug didelių oro ertmių. Snapo kraštai dantyti. Galva nedidelė, kaklas ir uodega ilgi, sparnai trumpi, suapvalinti. Nuskrenda netoli, tačiau skrydžio metu paukštis savo sparnais kelia didelį triukšmą. Apatinėje kūno dalyje plunksnos banguotai prigludusios. Gerklė ir aplink akis yra pliki ploteliai, akies viršutinis vokas su storomis šeriuotomis blakstienomis.

Visi ragasnapiai savo išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs vieni į kitus. Tai gana dideli paukščiai. Būdingas pirštų suaugimas: 2 ir 3 pirštai suaugę per pusę pagrindinio piršto ilgio, 3 ir 4 pirštai – prie 2 ir 3 (ragavarnių pirštai nesuaugę). Patinai šeriasi per lietaus sezoną. Patelės uodegos ir sparnų plunksnas keičia perėjimo metu ir toks šerimasis trunka ilgai

Gyvenamoji aplinka ir veisimasis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena tankiuose aukštuose miškuose. Didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, išskyrus ragavarnius, kurie apsigyvena krūmais apaugusiose atviresnėse vietose. Laikosi poromis, kartais sudaro laikinus būrius. Lizdą įsirengia drevėje. Perėjimo metu, kai patelė tupi ant kiaušinių, patinas drevės angą užmūryja moliu, kuris sustingsta ir patelė iš tokio lizdo negali išlysti. Per likusią nedidelę angelę patinas įkiša savo snapą, numeta patelei ir išsiritusiems jaunikliams maisto. Perėdama patelė numeta beveik visas savo plunksnas, todėl išimta iš lizdo negali skraidyti.

Kiaušiniai balti, vienspalviai arba su neryškiomis dėmelėmis. Stambiosios ragasnapių rūšys deda 1-3 kiaušinius, mažesnės – iki 5. Peri 1-1,5 mėnesio. Jaunikliai išsirita akli ir pliki, lizde dar išbūna nuo 1 iki 3-4 mėnesių. Per metus būna 2 vados.

Ragasnapiai yra įvairiaėdžiai. Lesa vabzdžius, smulkius stuburinius, uogas, vaisius, kai kurių augalų šaknis, grūdus. Smulkiosios rūšys (pvz., tokai) lesa išimtinai vabzdžius, stambiosios – daugiausia vaisius.

Ragasnapinių (Bucerotidae) šeimos rūšių klasifikacija iki šiol nenusistovėjusi ir kartais keičiasi. Priklausomai nuo paukščių klasifikacijos šaltinio, dalis rūšių kartais priskiriamos skirtingai genčiai arba nepripažystama kaip atskira rūšis. Tarptautinė ornitologų sąjunga pagal pasaulio paukščių sąrašo v11.2 versiją išskiria 15 genčių ir 59 rūšis[1]. 2021 m. duomenimis, gentys ir rūšys surašytos abėcėlės tvarka žemiau:

  1. worldbirdnames.org / Mousebirds, Cuckoo Roller, trogons, hoopoes, hornbills; IOC World Bird List / v11.2