Protėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje Protėjo vardu vadinami du personažai.

  • Jūrų dievas Protėjas.
  • Karalius Protėjas.

Dievas[taisyti | redaguoti kodą]

Protėjas buvo ankstyvasis graikų mitologijos jūrų dievas, vienas iš dievų, kuriuos Homeras vadina „Jūrų Seniu“. Pats vardas susijęs su žodžiu „pirmas“, nes protogonos reiškia „pirmagimis“. Jo tėvai nėra minimi, kol vėlesni mitų aprašytojai neįvardino jo kaip Poseidono sūnumi Olimpo teogonijoje arba Okeano ir najadės sūnumi bei Poseidono ruonių kaimenės piemeniu. Jis turėjęs sugebėjimą spėti ateitį, tačiau vengė atskleisti savo žinias. Dėl to iš jo išgauti pranašystę buvę sudėtinga. Stengdamasis išvengti klausimų jis galėjęs įgauti įvairius pavidalus - vandens, ugnies ar laukinių gyvūnų. Į klausimus apie ateitį jis atsakydavęs tik tiems, kurie jį sugeba pagauti.

Protėjo mitas[taisyti | redaguoti kodą]

Odisėjoje Protėjas vaizduojamas protingu, senu ir gebančiu keisti pavidalą jūros dievu, kuris gyvenęs smėlėtoje Faroso saloje, Nilo deltoje, kaip ruonių piemuo (Odisėja 4:412). Farose jis sveikino keliaujantį jaunąjį dievą Dionisą. (Daug vėliau šioje saloje pastatytas Aleksandrijos švyturys, vienas iš septynių pasaulio stebuklų.)

Odisėjoje, Menelajas pasakoja Telemachui, kad grįždamas iš Trojos karo jis iš Protėjo dukters sužinojo, kad jei jis pagautų jos tėvą, tai galėtų priversti atskleisti, kurį iš dievų jis įžeidė ir kaip pasiekti jo malonės ir grįžti namo. Protėjas pasirodė iš jūros, norėdamas pamiegoti savo ruonių kolonijoje, bet Menelajui pavyko jį sučiupti, nors Protėjas ir pasivertinėjo liūtu, gyvate, leopardu, kiaule ir net vandeniu bei medžiu. Tuomet Protėjas atsakė jam į klausimus, papasakodamas Menelajui, kad jo brolis Agamemnonas buvo nužudytas grįžęs namo, Ajakso laivas sudužo ir jis žuvo, o Odisėjas įstrigo Kalipsės saloje.

Kita istorija pasakoja, kad vieną kartą Aristėjo, Apolono sūnaus, bitės išmirė nuo ligos. Aristėjas kreipėsi į savo motiną Kirenę pagalbos; jis jam pasakė, kad Protėjas galėtų Aristėjui pasakyti kaip išvengti tokios nelaimės, bet tai padarys tik priverstas. Aristėjas turįs pagauti Protėją ir laikyti, nepaisant kokią formą jis įgytų. Kai Aristėjas taip padarė Protėjas galų gale nusileido ir pasakė jam, kad paaukotų 12 gyvūnų dievams, paliktų aukų kūnus aukojimo vietoje ir grįžtų po trijų dienų. Kai Arisėjas grįžo po trijų dienų, rado bičių spiečių, kurį pasiėmė. Nuo to laiko bitės nemirė nuo ligų.

Tarp Protėjo vaikų buvo Eidotėja, kurią suviliojo Menelajus bei Poligonas ir Telegonas, kurie metė iššūkį Herakliui, buvo nugalėti ir nužudyti.

Karalius[taisyti | redaguoti kodą]

Karalius Protėjas apkaltinta Belerofoną bandymu suvylioti jo žmoną ir ištremia į jo žento karaliaus Jobato valdomą Lykiją. Protėjas norėjo užmušti Belerofontą, bet Jobatas bijojo supykdyti dievus, todėl paskyrė Belerofontui neįvykdomą užduotį. Jam reikėjo užmušti ugnimi alsuojančią pabaisą Chimera.

Alternatyvi istorijos versija apie Belerofonto užduoties paskyrimą. Protėjas nusiuntė Jobatui laišką, kuriame prašo užmušti Belerofontą. Lykija tuo metu buvo siaubiama maro ir karalius nenorėdamas karo paskyrė jam neįvykdomą užduoti užmušti Chimerą. Vikiteka