Aleksandrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksandrija
الإسكندرية
   Alexandria Logo.jpg      Governadorat d'Alexandria.svg   
Alexandria Montaza Palace 2005-08-20.jpg
Montazos rūmai Aleksandrijoje

Aleksandrija
31°12′0″N 29°55′0″E / 31.2°N 29.91667°E / 31.2; 29.91667 (Aleksandrija)Koordinatės: 31°12′0″N 29°55′0″E / 31.2°N 29.91667°E / 31.2; 29.91667 (Aleksandrija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Egipto vėliava Egiptas
Muhafaza: Aleksandrijos muhafaza
Gyventojų (2006): 4 110 015
Plotas: 2 679 km²
Tankumas (2006): 1 534 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: AleksandrijaVikiteka

Aleksandrija (arab. الإسكندرية = al-Eskandariyya, sen. gr. Αλεξάνδρεια) – antrasis pagal dydį Egipto miestas, netoli nuo Kairo. 3,81 mln. gyventojų (2005 m.). Tai didelis Viduržemio jūros uostas, esantis Nilo deltoje ir svarbus tarptautinės prekybos centras (miestui tenka 4/5 Egipto eksporto-importo srautų). Kelių ir geležinkelių mazgas. Naftos perdirbimo, chemijos, cemento, tekstilės, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, laivų statybos ir remonto, maisto pramonė. Verčiamasi amatais. Aleksandrijos apylinkės – kurortinė zona.

Yra išlikusi Diokletiano kolona, nekropoliai, katakombos. Yra XVII–XVIII a. mečečių, rūmų (XIX a. pr. Ras et Tino, XX a. Muntazo rūmai su dideliu parku, Muchamedo Ali rūmai). Veikia antikinio paveldo muziejus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas hieroglifais
raqdt
Rakedet
r
Z1
a
A35 t
niwt
Graikų k. Aleksandrija gr. Ἀλεξάνδρεια
Koptų k. Rakotə
Arabų k. Al Iskandariyya (الإسكندرية)

Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (Heptastadium). Šioje saloje stovėjo ir garsusis Aleksandrijos švyturys – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (Brucheium) buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (Serapeion) – dievo Serapio šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir Ptolemėjų mauzoliejus, jūrų dievo Poseidono šventykla Poseidonijus (Poseidonium), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno žydai. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į graikų kalbą buvo išverstas Senasis Testamentas (vadintas Septuagint).