Prežihov Voranc

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Prežihovas Vorancas<br /slovėn. Prežihov Voranc
Prežihov Voranc 1930s.jpg
Gimė: 1893 m. rugpjūčio 8 d.
Podgora, Slovėnija
Mirė: 1950 m. vasario 18 d. (56 metai)
Mariboras
Veikla: slovėnų rašytojas ir komunistų politikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Prežihov VorancVikiteka

Prežihovas Vorancas (tikrasis vardas Lovras Kuharas, slovėn. Prežihov Voranc, Lovro Kuhar, 1893 m. rugpjūčio 8 d. Podgora, Slovėnija – 1950 m. vasario 18 d. Mariboras) – slovėnų rašytojas ir komunistų politikas.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vorancas gimė neturtingoje valstiečių šeimoje Podgoroje prie Kotljahos, kur taip pat baigė vidurinę mokyklą. Prežihovo šeima neturėjo nuosavo namo ir nuosavos žemės, dėl to jie persikėlė į kaimo fermą. Kadangi buvo vyriausiasis vaikas, Vorancas jau ankstyvaisiais savo gyvenimo metais ganė gyvulius ganyklose, o vėliau turėjo atlikti ir sunkesnius žemės lauko darbus. Mokykloje Vorancas buvo vienas geriausiųjų, nes iš motinos paveldėjo žinių troškimą, jos pasakojimų dėka atsiskleidė Voranco kaip talentingo apsakymų rašytojo prigimtis. Norėjo lankyti gimnaziją, tačiau tėvas to neleido, kadangi Vorancas jam buvo didelė pagalba kasdieniniuose namų ūkio darbuose, dėl to į gimnaziją teko išleisti savo brolį. Tai labai įskaudino Vorancą, visgi nepaisant to pradėjo lavintis savarankiškai. Taigi būdamas šešiolikos metų ėmė siuntinėti savo pirmuosius vaizdelius laikraščiams ir jie buvo išspausdinti. Taip prasidėjo rašytojo Lovro Kuharo kelias. Prežihovo vardu buvo pavadintas vienos fermos apylinkės prie Prežiho, kur jo tėvas buvo ūkininkas, o Voranco forma Koroškos vietinėse apylinkėse buvo vardo Lovrencas, arba Lovras, forma. Jo kūrybai įtakos turėjo Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Per Pirmąjį pasaulinį karą pabėgo iš austrų-vengrų kariuomenės į Sočos frontą Italijoje ir ten buvo įkalintas iki pat karo pabaigos. 1919 metais grįžo namo ir įsidarbino darbininku, vėliau plieninių konstrukcijų darbininku prie Ravnah. Kadangi 1930 metais aktyviai dirbo nelegalioje Jugoslavijos Komunistų Partijoje, privalėjo emigruoti, dėl to gyveno Vienoje, Paryžiuje ir Maskvoje. Kaip Kominterno agentas keliavo po Europą, taip pat dėl komunistinės veiklos buvo daugybę kartų suimtas. Palaipsniui tapo vienu svarbiausių JKP vyrų. Po ginčo su Josipu Broz-Titu, naujuoju JKP generaliniu sekretoriumi, 1939 metais sugrįžo į Slovėniją ir slapta apsistojo Liublianos apylinkėse. Nuo 1941 metų balandžio, Antrojo pasaulinio karo pradžios Jugoslavijoje, pasitraukė iš politikos ir užsiėmė kūrybine veikla.

Po Slovėnų Išsivadavimo Fronto įsteigimo (SIF) kelis kartus buvo įsitraukęs į partijos organų ir skirtingų SIF komisijų veiklą. 1943 metų pradžioje jį areštavo savanoriškai veikianti antikomunistinė policija ir perdavė jį italams. Nuo pat pradžių prie italų tardymo prisidėjo ir vokiečių tardytojai, atvykę iš Berlyno. Po Italijos kapituliacijos vokiečiai jį išgabeno į kalėjimą Begunjoje ir po to tolimesnį tardymą perėmė Berlyno gestapas. Po jo parodymų vokiečių tardytojai pasiūlė Vorancui Slovėnijos prezidento vietą, kuri buvo marionetė vokiečių rankose, į jos sudėtį įėjo Liublianos kraštas ir Primorska, taip pat Gorenjskos ir Štajerskos regionai. Pasiūlymą atmetė. Dėl to jį pasiuntė į Zachsenhauzeno-Oranienburgo koncentracijos stovyklą ir 1945 metų sausį – į Mauthauseno, iš kurio grįžo į gimtinę tik pasibaigus karui.

Jo brolis Aloyzas Kuharas buvo katalikų dvasininkas ir vienas Slovėnų Liaudies Partijos vadovaujančių politikų.

Šiandien Prežihovo vardą yra gavusios mokyklos: Jesenicoje, Bistricos regione, Liublianoje, Dolinoje prie Triesto, Doberdobe, Maribore ir Koroškos lygumos. Koroškos lygumose yra mokslo biblioteka, kurioje yra Prežihovo atsiminimų kambarys. Ten yra surinktos visos jo knygos ir vertimo darbai užsienio kalba. Taip pat joje yra laikomi kai kurie jo apsakymų ir romanų rankraščiai. Ta vieta dar vadinama Prežihovo Voranco biblioteka.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis priklauso slovėnų socialistinio realizmo laikotarpiui, kuris truko nuo 1930 iki 1941 metų. Prežihovas Vorancas yra laikomas šio laikotarpio rašytoju, kadangi įtraukė valstiečio žmogaus, proletariato, mažų žmonių likimo aprašymų temas. Socialistinio realizmo atstovais be Prežihovo Voranco yra dar laikomi: Miško Kranjecas, Antonas Ingoličius, Kirilas Kosmačius, Tone Seliškaras, Mile Klopčičius, Igo Grudenas, Bratko Kreftas. Prežihovo Voranco kūriniai yra naudojami vidurinių mokyklų mokymosi medžiagoje, kurioje nagrinėjamos novelės „Susikurtas žmogus“ ir „Kova gerklėje“, taip pat „Pagonių rugienojai“, „Potolčeni kramoh“, „Pirmas laiškas“, „Pakalnutės“ ir ištrauka iš romano „Doberdobas“.

Kūryba suaugusiesiems[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romanai

  • Požganica (1939), kuris supažindina su Korintijos plebiscitu 1920 metais;
  • Jamnica (1945) – „Požganica“ tęsinys, kuris pasakoja apie 19211939 metų laikotarpį;
  • Doberdob (1940) – „Doberdobas“, taip pat turi paantraštę slovėnų tautos karinis romanas ir sudarytas iš keturių didelių dalių: Juoda kariuomenė, Doberdobas, Lebringas, Judenburgas.

Novelės

  • Boj na požiralniku (1935) – „Kova gerklėje“;
  • Samorastniki – 1940 metų novelių rinkinys, kuriame surinktos šios novelės: „Kova gerklėje“, „Jirs ir Bavh“, „Šulinys“, „Meilė na odoru“, „Takelis prie suoliuko“, „Pirmasis įsipareigojimas“, „Atsiprašymai“ ir „Susikurtas žmogus“).

Dienoraščiai

  • Od Kotelj do Belih vod (1945) – „Nuo Kotle prie Baltųjų vandenų“ – gimtinės dienoraščio rinkinys;
  • Gosposvetsko polje (1979);
  • Borba na tujih tleh (1946).

Vaizdeliai

  • Povesti (1925) – tai pirmasis vaizdelis, kurį jis publikavo;
  • Kanjuh iz Zagate (1952).

Apsakymai

  • Naši mejniki (1946);
  • Opustošena brajda (1946).

Brošiūros

  • Boj za osvoboditev in združitev slovenskega naroda;
  • Za samoodločbo slovenskega naroda;
  • O slovenskih mejah, .

Taip pat rašė radijui „Kričač“ ir prisidėjo prie slovėnų almanacho redagavimo.

Kūryba vaikams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdeliai

  • Solzice (1949), kurį sukūrė motinos atminimui ir buvo išverstas į devynias kalbas.

Pasakos

Dienoraštis buvo pavadintas suaugusiam skaitytojui. Ištrauka iš to dienoraščio 1961 metais pavadinimu „Čez goro k očetu“ pirmą kartą išėjo kaip savarankiška pasaka vaikams.

  • Tisoč in en dan (1969);
  • Prvi maj (1961);
  • Levi devžej (1962).

Pripažinimas ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prežihovas Vorancas už vaizdelį „Solzice“ gavo tuo metu federacinį Prešereno apdovanojimą (1950), 1949 metais jis taip pat gavo Levstikovo apdovanojimą. Šie apdovanojimai buvo įteikti pirmą kartą.

Naudingos nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • [1] Prežihovo Voranco biblioteka;
  • [2] Prežihovo Voranco memorialinis muziejus Slovėnijoje;
  • [3] Prežihovo Voranco puslapis;
  • [4] Koroškos rašytojų žodynas.