Vaizdelis

Vaizdelis – žurnalistikos žanras, kuriam būdingas glaustas, lakoniškas, dokumentiškai tikslus, bet vaizdingas pasakojimas apie žmones, jų veiklą, taip pat aplinką, gamtą. Jis kartais vadinamas mažąja apybraižos forma, sutrumpintu šio žanro variantu. Skirtingai nuo apybraižos, vaizdelis paprastai nefiksuoja įvykių raidos laike ir pateikia tik esamojo momento vaizdą.

Žanro ypatumai

Vaizdelis dažniausiai skiriamas konkrečiam ir daugiau vietinės reikšmės įvykiui: įmonės ar įstaigos atidarymui, naujos technikos ar technologijos pritaikymui, mokslo metų pradžiai, sporto varžyboms, iškylai į gamtą. Dažniausiai tai būna operatyvus bet kurios tematikos rašinys, jame aprašomų įvykių tikrumą sustiprina asmeninis autoriaus liudijimas, sukeliantis vadinamąjį dalyvavimo efektą. Todėl kartais vaizdelis panaudojamas vietoj reportažo. Jame nesunku suderinti informacinių ir meninių publicistinių žanrų požymius, panaudoti įvairias menines raiškos priemones. Dėl mažos apimties vaizdelį dažnai pasitelkia rajonų, miestų, įstaigų bei įmonių laikraščiai vietiniams įvykiams ir pasižymėjusiems žmonėms pavaizduoti.

Vaizdelių rūšys

Spaudoje skelbiami vaizdeliai būna ne tik įvairios tematikos, bet ir skirtingo stiliaus, žinių pateikimo būdo, vidinės struktūros bei kompozicijos.

Vaizdeliai gali būti skirstomi į:

• fotovaizdelius;
• portretinius;
• įvykinius;
• kelionių;
• gamtinius;

Kai kada laikraščių ar žurnalų puslapiuose vaizdeliai pateikiami su nuotraukomis. Vaizdelis, kurį sudaro viena spaudos fotografija, užimanti daugiau vietos negu tekstas, vadinamas fotovaizdeliu. Čia nuotraukos komentaras (tekstas) yra daug platesnis negu fotožinutės ir jame kalbama ne vien apie dabarties faktą, bet šiek tiek ir apie praeitį bei ateitį. Fotovaizdelis paprastai pasitelkiamas tada, kai vaizduojamas objektas (įvykis, reiškinys, žmogus) yra įdomus, reikšmingas bei įvairus, ir fotožinute negalima pasitenkinti.

Portretinis vaizdelis – trumpas biografinis pasakojimas apie menininką, mokytoją, gydytoją, darbininką, kaimo žmogų, kitą kuo nors pasižymėjusį asmenį. Jame pateikiami keli faktai, reikšmingos detalės, padedančios atskleisti žmogaus moralines savybes, išryškinti svarbiausius jo charakterio bruožus.

Įvykinis vaizdelis skiriamas reikšmingesniam įvykiui, pavyzdžiui, prekybos centro atidarymui, kompiuterių klasės ar interneto svetainės įsteigimui, kokiai nors parodai. Tokiame rašinyje įvykis vaizduojamas meninėmis raiškos priemonėmis, siekiama sukurti tiesioginio dalyvavimo efektą. Jame dažnai būna kai kurių reportažo elementų.

Kelionių vaizdelyje gali būti pasakojama apie įdomų atsitikimą, įspūdingą reiškinį, neįprastą vietovę, įsimintiną susitikimą, apie tautų tradicijas, buitį, kultūrą, gyvenimo būdą, papročius, su kuriais autorius susipažino, keliaudamas po savąją ar užsienio šalį.

Gamtiniam vaizdeliui būdingas meninis įvairių gamtos reiškinių ir procesų atvaizdavimas, gamtos grožio atskleidimas, gamtos ir žmogaus sąsajų ieškojimas, gėrėjimasis augmenija, gamtovaizdžiu, peizažu.

Bet kuris vaizdelis skaitytojus turi patraukti sklandžia, gyva kalba, lengvu, paprastu stiliumi, taikliais palyginimais, metaforomis, vaizdingais posakiais. Perskaitytas vaizdelis gali praskaidrinti skaitytojo nuotaiką, sužadinti naujų minčių, priversti susimąstyti, paskatinti kryptingai veikti.

Šaltiniai

URBONAS, Vytas. Žurnalistikos teorija. 2005