Petras Goštautas (1305)
| Petras Goštautas (1305) | |
|---|---|
| |
| Herbas Abdankas | |
| Gimė | ~ 1305 m. |
| Mirė | 1364 m. |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Bušacka |
| Vaikai | Andrius Goštautas |
Petras (Porajus) Goštautas (apie 1305 m. – 1364 m.), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas. Veliuonos pilies įgulos komendantas. Istorikų laikomas legendine asmenybe, jokių tiesioginių jo egzistavimo įrodymų nėra rasta. Pagrindinės žinios apie jį yra Bychovco kronikoje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomos jo valdos į šiaurę nuo Veliuonos pilies, Kulvos apylinkėse, t. p. netoli Geranainių. Bychovco kronikoje jis nurodytas kaip Goštautų giminės pradininkas. Apsikrikštijęs 1333 m. vedė (Oną ?) Bučacką ir susilaukė sūnaus Andriaus.[1][2]
Vokiečių ordinui 1362 m. užėmus Kęstučio Kauno pilį ir 1364 m. pradžioje sudeginus neseniai pastatytą Nemuno saloje ties Nevėžio žiotimis, didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės ir maršalo Heningo fon Šindekopfo vadovaujami kryžiuočiai 1364 m. apsupo jo ginamą Veliuonos pilį, po 12 dienų kovų užėmė priešpilius ir padegė pilį. Maršalui pažadėjus pasidavusiesiems dovanoti gyvybę, Goštautas įsakė sudėti ginklus ir atidaryti pilies vartus, bet kryžiuočiai pilį sugriovė, gynėjus išžudė, tarp jų maršalo palapinėje – patį Goštautą, jo karvedžius Surminą ir Mateviką. Pasak kitų šaltinių, Goštautas buvęs išpirktas iš nelaisvės. Likę gyvi jo šeimos nariai apsigyveno prie Ukmergės.[3]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Goštautų genealogija Archyvuota kopija 2013-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, wyd. 3, Kraków, 2008
- ↑ Petras Goštautas (1305). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 17 psl.
| |||||||||||||||||||||||