Bychovco kronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Bychovco kronika, arba Lietuvos metraštis – Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas.

Kilmė ir pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, XVI a. trečiame dešimtmetyje parašyta Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio ar, R. Jaso nuomone – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanclerio Alberto Goštauto iniciatyva. Bychovco kronikos nuorašą XIX a. pirmoje pusėje turėjo Valkavisko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas; tad kronika pavadinta jo vardu.

Tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikščių genealogija ir valdymo istorija išdėstyta nuo tik iš legendų žinomo romėnų kunigaikščio Palemono (V a.) iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo pabaigos 1506 m. Įvykių iki 1446 m. aprašymas paimtas iš Lietuvos metraščių Trumpojo ir Platesniojo sąvadų, jų tekstas vietomis perredaguotas ir papildytas naujais faktais. 14461506 m. įvykių aprašymas originalus. Patikimiausių žinių yra nuo XV a. pabaigos. Kronika naudojosi Motiejus Strijkovskis.

Išspausdinta 1846 m. T. Narbuto rūpesčiu. Po jo mirties 1864 m. rankraštis dingo. 1971 m. išleista lietuvių kalba „Lietuvos metraščio“ pavadinimu. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanceliarinės slavų kalbos išvertė ir komentarus parašė Rimantas Jasas.[1]

Metraštis pasakoja apie lietuvių legendinį protėvį – Romos didiką Palemoną, atvykusį kadaise į Nemuno šalį drauge su penkiais šimtais bajorų, iš kurių kilmingiausi buvę keturi: Kentaurų giminės kunigaikštis Dausprungas, Kolonų giminės kunigaikštis Prosperas, Ursinų giminės kunigaikštis Julijonas ir Rožių giminės kunigaikštis Hektoras.

Vėliau Didįjį Kunigaikštį Vytenį iš Kolonų giminės bajorams išsirinkti valdovu pasiūlė ankstesniojo didžiojo kunigaikščio Traidenio sūnus vienuolis Rimantas Lauras.

Šios legendos turinys ir kilmė aiškinami skirtingai. Vieni specialistai randa šių legendinių veikėjų istorinius prototipus – šio mito atsiradimo metu iš tiesų gyvenusius italus, vienaip ar kitaip susijusius su Lietuva ir turėjusius tuos pačius vardus ir pavardes. Kiti linkę manyti, kad šių giminių pavadinimai iš tikrųjų reiškia ne pavardes, o tų giminių turėtus herbus. Išvertus šiuos pavadinimus iš lotynų kalbos, turėsime: Kentauro, Stulpų, Meškos ir Rožės herbus.

Visgi popiežiaus Martyno V Columna (1369 – 1431) laiškas karaliui Jogailai datuotas 1421 metais sako: "Mūsų pačių šeima Columna, iš kurios mes gimę pagal kūną, mus saisto giminystės ryšiais."; "Nos quoque cum nostra prosapia de Columna, ex qua carnaliter nati sumus, obstrinxisti vinculo affinitati". [2]  

Šis popiežiaus laiškas leidžia manyti, kad daugelis Bychovco kronikos liudijimų yra teisingi. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mečislovas Jučas. Bychovco kronika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 163 psl.
  2. Annales Regum Hungariae: Ab Anno Christi CMXCVII Ad Annum MDLXIV. Pray, György, 1723-1801. Vindobonae : Typis G.L. Schulzii, 1763-1770. 287 puslapis.