Julius Būtėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julius Būtėnas
Julius Būtėnas.jpg
Gimė: 1908 m. lapkričio 30 d.
Galintėnai, Nemunaičio valsčius
Mirė: 1999 m. balandžio 28 d. (90 metų)
Vilnius
Vaikai:

Rima

Veikla: literatūros tyrinėtojas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas
Partija: 1960 m. SSKP
Alma mater: 1934 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Julius Būtėnas (1908 m. lapkričio 30 d., senuoju stiliumi lapkričio 17 d. Galintėnuose, Nemunaičio valsčius, Alytaus apskritis – 1999 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Alytaus, Merkinės gimnazijose. 1925 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje – žurnale „Aušrinė“. 19291934 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių bei prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų, jaunimiečių veikloje. 1930 m. dienraščio „Lietuvos žinios“ korektorius. 1931–1934 m. V. Atkočiūno spaustuvės korektorius. 1931 m. redagavo žurnalą „Jaunimas“, 1933 m. „Moksleivių varpai“, 1940 m. dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, redagavo žurnalą „Varpas“.

1940 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijos sekretorius. 1940–1941 m. Revoliucijos muziejaus direktorius. 19421944 m. mokytojavo Leipalingio ir Merkinės gimnazijose. 1944–1950 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto vyresnysis dėstytojas. 19511952 m. skaitė lietuvių literatūros paskaitas Vilniaus pedagoginiame institute, Lituanistikos fakultete. Nuo 1958 m. žurnalo „Pergalė“ redakcijos sekretorius. 1958–1969 m. vienas iš Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redaktorių. [1][2][3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė kaimo buities realistinių apsakymų ir vaizdelių apie kaizerinę okupaciją ir kaimo žmonių vargus. Reiškėsi kaip literatūros ir kultūros istoriografas, išspausdino kritikos straipsnių, recenzijų. Su Aleksandru Kernagiu parašė pjesę apie Julių Janonį „Pamilau dangaus žydrumą“ (past. 1957 m., išl. 1958 m.). Istoriografiniams darbams būdinga faktų gausa, dokumentikos ir atsiminimų derinimas su beletristikai artimu pasakojimu. [4][neveikianti nuoroda]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stiklinės gonkos: beletristiniai vaizdeliai dzūkų tarme, 1932 m.
  • Prikąstas liežuvis: prozos vaizdeliai, 1933 m.
  • Mėlyni kareiviai: romanas, 1936 m.
  • Povilas Višinskis: biografinė apybraiža, 1936 m.
  • Vincas Kudirka: biografinė apybraiža, 1937 m.
  • Žemaitė: biografinė apybraiža, 1938 m.
  • Napoleonas: biografinė apybraiža, 1938 m.
  • Lietuvių teatras Vilniuje 1900–1918 m.: studija, 1940 m., 1988 m.
  • Žemaitės gyvenimas: 2-asis sutrumpintas leidimas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947. – 76 p.
  • Tarasas Ševčenka. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga, 1954 m.
  • Kalbininkas Kazimieras Būga. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 34 p.
  • 1905 m. revoliucijos atspindžiai lietuvių literatūroje, 1955 m.
  • Maironis. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga 1957 m.
  • Lietuvių literatūros vadovėlis, 2 d. – Vilnius: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1957–1958 m.
  • Mėlynieji kareiviai. – Vilnius: Vaga, 1968. – 264 p.
  • Julius Janonis: biografinė apybraiža, 1973 m.
  • Istoriografo užrašai: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 374 p.
  • Literato duona: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 277 p.
  • Žmonės, kuriuos pažinojau: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1978. – 261 p.
  • Žodis ir laikas: kritikos straipsniai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 332 p.
  • Pseudonimai, arba slapyvardžiai: apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1981. – 148 p.
  • Neramūs metai: memuarinės apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1982. – 203 p.
  • Julius Janonis. – Kaunas: Šviesa, 1986. – 86 p.
  • Vincas Kudirka: biografinė apybraiža. 2-as papildytas leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 206 p.
  • Lietuvos žurnalistai: atsiminimai ir paieškos. – Vilnius: Žurnalistika, 1991. – 204 p.
  • Gyvenusi kitiems: apybraiža apie Feliciją Bortkevičienę. – Kaunas: Aušra, 1993. – 157 p.
  • Vinco Kudirkos bendražygiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993. – 215 p.
  • Mykolas Sleževičius: advokatas ir politikas (su Mečiu Mackevičiumi). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. – 263 p.
  • Žemaitė: biografinė apybraiža. – Vilnius, 1997.
  • Povilas Višinskis: biografinė apybraiža. 2-as leidimas. – Vilnius: Egalda, 1997. – 214 p.
  • Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas. – Vilnius: Žara, 2004. – 283 p.: iliustr. – ISBN 9986-34-125-6

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1965 m. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Būtėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 313-312 psl.
  2. Laima MatkevičiūtėJulius Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 667 psl.
  3. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 80 psl.
  4. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=394&-find=