Palenkės Sokoluvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Palenkės Sokoluvas
lenk. Sokołów Podlaski
   POL Sokołów Podlaski COA.svg      POL Sokołów Podlaski flag.svg   
Kościół św. Jana Bosko.JPG
Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra

Palenkės Sokoluvas
52°24′24″N 22°14′47″E / 52.40667°N 22.24639°E / 52.40667; 22.24639 (Palenkės Sokoluvas)Koordinatės: 52°24′24″N 22°14′47″E / 52.40667°N 22.24639°E / 52.40667; 22.24639 (Palenkės Sokoluvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Apskritis: Palenkės Sokoluvo apskritis
Gyventojų (2010): 18 481
Plotas: 17,51 km²
Tankumas (2010): 1 055 žm./km²
Pašto kodas: PL 08-300
Tinklalapis: www.sokolowpodl.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: Palenkės SokoluvasVikiteka

Palenkės Sokoluvas (lenk. Sokołów Podlaski) – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Mieste įsikūręs Palenkės Sokoluvo dekanatas. Mieste yra Palenkės Sokoluvo geležinkelio stotis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs Sedlcų aukštumoje, Pietinės Palenkės istoriniame regione, apie 99 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Per miestą teka Cetynios upė. Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas 17,5 km², iš kurių 66 % neužstatyti plotai, o 34 % pastatai ir vandens telkiniai. Miestas sudaro 1,55 % visos apskrities ploto. Miestas ribojasi su Palenkės Sokoluvo valsčiumi.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 19 338 100 % 10089 52,3 % 9249 47,7 %
Gyventojų tankis
(gyv./km²)
1105 576,5 528,5

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 8 055 žmonės:[1]

  • Žydai - 50,1% (4 033);
  • Lenkai - 49,9% (4 016);
  • Kiti - 0,07% (6).

1897 m. gyveno 7 265 žmonės:[2]

  • Žydai - 58,4% (4 249);
  • Lenkai - 38,8% (2 821);
  • Rusai - 2,3% (168);
  • Kiti - 0,4% (27).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki V-VI a. dabartinio miesto teritorijoje gyveno jotvingių gentis.[3] Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[4][5] 1424 m. LDK kunigaikštis Vytautas Didysis suteikė gyvenvietei miesto teises, Palenkės Sokoluvo herbą bei įkurta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies parapija. 1508 m. miesto valdytoju tapo Stanislovas Kiška. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 18371844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1802 m. pastatyta medinė Šv. Roko koplyčia. 1831 m. balandžio 21 d. įvyko Palenkės Sokoluvo mūšis. 1845 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo sinagoga. XIX a. įkurtos Palenkės Sokoluvo senosios žydų kapinės, o vėliau įkurtos Palenkės Sokoluvo naujosios žydų kapinės. 1857 m. pastatyti mūriniai rūmai pagal Henriko Markonio projektą. XIX a. pabaigoje pastatyta Palenkės Sokoluvo Magistrackos gatvės sinagoga. 1887 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 19191939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 19391945 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Per II pasaulinį karą, 1941 m. mieste buvo įkurtas žydų getas. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 30 % gyvenamųjų pastatų. 19451975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1948-1951 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies konkatedra. 19751999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1978 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Šv. Jono Bosko parapija. 1993 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Dievo Gailestingumo parapija.

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]