Pajūrio Veikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pajūrio Veikas
ol. Wijk aan Zee
Wijk aan zee 044.JPG
Pajūrio Veiko panorama žiemą

Pajūrio Veikas
52°29′35″ š. pl. 4°35′37″ r. ilg. / 52.49306°š. pl. 4.59361°r. ilg. / 52.49306; 4.59361 (Pajūrio Veikas)Koordinatės: 52°29′35″ š. pl. 4°35′37″ r. ilg. / 52.49306°š. pl. 4.59361°r. ilg. / 52.49306; 4.59361 (Pajūrio Veikas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Provincija Šiaurės Olandija
Gyventojų (2020) 2 170
Tinklalapis [1]

Pajūrio Veikas[1] arba Veik an Zė (ol. Wijk aan Zee; tarimas: [ˈʋɛi̯k aːn ˈzėː]) – nedidelis miestelis vakarų Nyderlanduose, prie Šiaurės jūros pakrantės, Šiaurės Olandijos provincijos Beverveiko savivaldybėje. Dėl savo plataus paplūdimio, smėlio kopų Pajūrio Veikas populiari vieta tarp turistų ir poilsiautojų. Artimiausi miestai – Beverveikas – 4 km, Amsterdamas – 24 km, Harlemas apie 15 km. Pajūrio Veikas yra vienintelis Olandijos pakrantės miestelis, kuris vis dar stovi savo pradinėje vietoje. Kaimynystėje esantys istoriniai Alkmaro, Amsterdamo ir Harlemo miestai yra lengvai pasiekiami traukiniu, laivu ar autobusu.

Pajūrio Veike yra 1025 namų ūkiai ir apie 2170 gyventojų[2], tarp pasaulio šachmatininkų, nuo 1968 m. garsėja kasmet rengiamu Tata Steel tarptautiniu šachmatų turnyru, kuriame žaidžia pasaulio elitiniai didmeistriai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvejų kaimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio Veiko miestelio pradžia buvo žvejyba. Iš aplinkinių vietovių atvykę žvejai Šiaurės jūros pakrantėje statydavosi sau būstus. Laikui bėgant, juos pakeitė padorūs namai. Jau XV a. pradžioje Pajūrio Veikas buvo vienas didžiausių pakrantės kaimų, kurio gyventojai ne tik žvejojo, bet ir prekiaudavo Baltijos jūros pakrantėse. XVIII a. kaime gyveno nemažai jūrininkų, medžiojančių banginius. Pavasarį jie iš Amsterdamo plaukdavo į poliarinį regioną, o rudenį grįždavo.

Iki XIX a. vidurio Pajūrio Veikas tebebuvo tipiškas žvejų kaimelis. Tačiau jis neturėjo uosto, o tai XIX a. apsunkino konkurenciją su kitais šio regiono žvejų kaimais. Buvo naudojami vis didesni laivai, kurių, kaip buvo anksčiau įprasta, nebebuvo galima ištraukti ant kranto. Žuvininkystė Pajūrio Veike apmirė. Maždaug apie 1811 m. skurdas nusigyvenusius gyventojus vertė kasdien per smėlį keliauti į Beverveiką maldauti išmaldos.

Kurortas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo poilsiautojų viešbučio „Badhotel“ atidarymas Zwaansstraat (Gulbių gatvėje) (1881 m.) parodė, kad galima užsidirbti, aptarnaujant pajūrio svečius, kurių dauguma kartu su savo šeimomis atvykdavo poilsiauti iš netoliese (apie 24 km) esančio Amsterdamo. Netilpusiųjų į viešbutį apgyvendinimą miestelėnai išsprendė prie savo namų pastatydami verandas, kurias naudodavo savo ar svečių nakvynei. Kad poilsiautojams būtų patogiau pasiekti jūrą, iki paplūdimio (apie 200 m) buvo pratęsta Gulbių gatvė.[3]

Plieno gamykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio Veiko plieno gamyklos fone

XX a. pradžioje prie Pajūrio Veiko, iš pietų ir iš rytų, įsikūrė plieno gamyklos.

„Tata Steel“ gamykla Eimuidene

1917 m. balandžio 19 d. „HJE Wenckebach“ pristatė savo planus Nyderlanduose įsteigti aukštakrosnių įmonę, susidedančią iš trijų aukštakrosnių, kokso fabriko su šalutinių produktų gamykla ir cemento gamyklos aukštakrosnių šlakams perdirbti. 1917 m. gegužės 31 d. Nyderlanduose buvo įsteigtas aukštakrosnių plieno ir valcavimo fabriko įkūrimo komitetas, kurio tikslas buvo įsteigti integruotą plieno bendrovę su valcavimo įrengimais. 1918 m. rugsėjo 20 d. buvo įkurta „Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabrieken NV“ bendrovė. Eimuidene (apie 3 km nuo Pajūrio Veiko), kuris turėjo uostą, reikalingą žaliavoms ir produkcijai transportuoti, buvo pasirinkta aikštelė gamyklos statybai.

Pirmame etape pastatytos dvi aukštakrosnės, kokso akumuliatorius ir būtinos infrastruktūros priemonės: išorinis ir vidinis uostas, geležinkelis, elektrinė ir šalutinių produktų iš kokso krosnies dujų gamykla ir t. t.

Pirmoji aukštakrosnė buvo užkurta 1924 m. sausio 22 d., antroji – 1926 m.[4] Atsidūręs vieno didžiausių Nyderlandų sunkiosios pramonės rajonų viduryje, miestelis, priklausomai nuo vėjo krypties, pradėjo gauti tam tikrą dulkių (įskaitant kietąsias daleles), triukšmo ar kvapų porciją. Tai lėmė ilgalaikę plieno gamyklos ir gyventojų konfrontaciją.[5] XX a. 7-ajame deš. turistų srautas ilgesniam poilsiui pradėjo mažėti; Pajūrio Veike teko skirti didesnį dėmesį dienos poilsio organizavimui.

Atlanto siena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Atlanto siena.
Bunkeris tarp Pajūrio Veiko ir Beverveiko

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai, siekdami apsaugoti Trečiojo Reicho sienas, visoje Europos pakrantėje nuo Norvegijos iki Ispanijos pastatė vadinamąją Atlanto sieną: 2500 km ilgio gynybinę liniją su bunkeriais, artilerija ir kitomis gynybinėmis priemonėmis.

Eimuideno uostas buvo laikomas strategiškai svarbiu, todėl tapo tvirtove. „Festung IJmuiden“ gynyba susidėjo iš „Seefront“, „Landfront“ ir „Tiefzone“ dalinių. Per dvejus metus buvo pastatyta apie 1200 bunkerių, iš jų apie 90 Pajūrio Veike.

Kopose aplink Pajūrio Veiką po smėliu vis dar yra apie 70, iš dalies paslėptų, išlikusių bunkerių[6], primenančių čia kadaise buvusią Atlanto sieną.[7] Visus šiuos įtvirtinimus saugojo iki kelių kilometrų pločio minų laukų, griovių ir kelių užtvarų žiedas. 1942 m. lapkričio mėn. buvo nuspręsta evakuoti visus Pajūrio Veiko gyventojus. Dauguma jų persikėlė į netoliese esančius Beverveiką bei Velseną. 1943 m. rugpjūčio 12 d. gyventojai, savo pačių rizika, galėjo grįžti, tačiau tų pat metų spalio 15 d. miestelis vėl buvo evakuotas. Tik 1945 m. birželio 8 d. gyventojai grįžo į savo tuščius namus.

Miestelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio Veike yra dvi stovyklavietės, „Gamtos draugų namai“, šeši viešbučiai ir trisdešimt maitinimo įstaigų, prekybos centras ir daugybė svečių namų.

Pieva vidury miestelio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

X a. ir XI a. Pajūrio Veike ir jo apylinkėse susiformavo kelios parabolinės kopos. Vėjas pūtė smėlį į sausumą ir augino kopas. Jūros vandens pripildytame baseine, kuris susiformuoja pasagos formos kopose, nusėsdavo ir jūros molio, sudariusio sąlygas augti druskamėgiams augalams, o jiems supuvus, susidarė durpių sluoksnis. Vėliau, nebepatenkant į kopas jūros vandeniui, o iš kopų, nutekant lietaus vandeniui, baseinas užako ir virto derlinga kopų pieva. Nors buvo susiformavusių keletas tokių laukų, pieva, esanti Pajūrio Veiko miestelio centre, yra vienintelė išlikusi.

Paplūdimys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio Veiko smėlio paplūdimys yra vienas plačiausių Nyderlanduose ir yra ideali šeimos poilsio vieta. Sporto entuziastams taip pat siūlomos įvairios paplūdimio sporto šakos, pavyzdžiui, vėjaračiai ir jėgos aitvarai. Vandenyje galima plaukioti banglentėmis, baidarėmis, irklentėmis, jėgos aitvarais ir kt.[8]

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionaliniai paminklai:

  • statyta maždaug 1420 m. vėlyvosios gotikos stiliaus senoji miestelio protestantų bažnyčia,
  • katalikų Šv. Odulfo bažnyčios Van Asendelfto vargonai.[9]

Miestelio (senoji) bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios pastatas buvo iš dalies sunaikintas per aštuoniasdešimtmetį karą. Reformatai 1609 m. dalį bažnyčios atstatė. 1937 m. bažnyčia buvo restauruota vėlyvosios gotikos stiliumi.

Antrojo pasaulinio karo metais senoji miestelio bažnyčia buvo apgadinta, kai ją vokiečių kariuomenė naudojo kaip sandėlį. Vokiečiams įsakius miestelio bažnyčios varpai buvo nuimti. Juos plukdęs olandų kapitonas Eiselmerio ežero viduryje nuskandino laivą ir taip sutrukdė šimtamečius varpus išgabenti į Vokietiją. Po karo jie buvo ištraukti iš Eiselmerio dugno ir vėl sumontuoti Pajūrio Veiko senosios bažnyčios bokšte.

Senoji bažnyčia dar naudojama daugeliui miestelio kultūrinių reikmių, pavyzdžiui, koncertams, parodoms ir pan.

Šv. Odulfo bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kita miestelyje esanti Romos katalikų Šv. Odulfo bažnyčia buvo pastatyta 1890 m. Tai paprasta neogotikinė bažnyčia. Ją suprojektavo architektas C. L. M. Robbers. Jos Van Asendelfto vargonai yra nacionalinis paminklas[10] [11]

Skulptūrų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Pajūrio Veikas dalyvavo Europos kultūrinių kaimų judėjime. Ta proga 11 skulptorių iš 11 Europos šalių kūrė skulptūrų parką „Plieno jūra“ (Een Zee van Staal). „Hoogovens“ suteikė medžiagos ir darbo vietas. Rezultatas – intriguojanti paroda intriguojančioje vietoje. Didžiulės gretimos plieno gamyklos fone, tarp paplūdimio žolės, gervuogių krūmų ir retų augalų rūšių, guli ar stovi – keturiolika „Plieno jūros“ statulų (dar trys skulptūros pridėtos vėliau). Taip vizualusis menas konkuruoja su pramone ir gamta. Į gražią kopų florą įsiterpusios metro aukščio plieninės statulos, o fone – rūkstančios aukštakrosnės ir tamsūs geležies rūdos kalnai.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelyje yra daugiafunkcė sporto salė „De Moriaan“ bei lengvojo kultūrizmo ir reabilitacijos centras „Heliomare“.

Šachmatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pajūrio Veikas 2017.01.28

Miestelio sporto salėje „De Moriaan“ kiekvienų metų sausį vyksta tarptautinis šachmatų turnyras „Tata Steel“. Dėl elitinių pasaulio šachmatų didmeistrių dalyvavimo yra plačiai žinomas. Be pagrindinio didmeistrių turnyro rengiama ir kitų šachmatų varžybų, skirtų regiono moksleiviams, šachmatų klubų nariams ir eiliniams šachmatininkams.

Pats pirmasis šachmatų turnyras įvyko 1938 m. Šiaurės Olandijos provincijos Beverveiko mieste ir buvo pavadintas pagal pagrindinio rėmėjo – Nyderlandų plieno ir aliuminio gamintojo „Hoogovens Koninklijke“ (liet. Karališkosios aukštakrosnės) bendrovės pavadinimą: Hoogovens Beverwijk. Kai 1946 m. į varžybas buvo pakviesti užsienio šachmatų žaidėjai, turnyras tapo tarptautiniu.

Tarp žymiausių „Hoogovens Beverwijk“ nugalėtojų yra: Maksas Euvė, Savielis Tartakoveris, Fridrikas Olafsonas, Bentas Larsenas, Paulius Keresas, Lajošas Portišas, Levas Polugajevskis ir Borisas Spaskis.[12]

1968 m. turnyras buvo perkeltas iš Beverveiko į Pajūrio Veiką ir ten iki šiol (2021 m.) teberengiamas. Pagrindinis turnyro rėmėjas išliko tas pats – plieno bendrovė.

Turnyras ne kartą keitė savo pavadinimą, bet ne vietą: kai 1999 m. „Koninklijke Hoogovens“ susijungė su „British Steel“ ir sudarė bendrovę „Corus Group“, nuo 2000 m. varžybos buvo pervadintos ir gavo Corus pavadinimą. Dar vienas pakeitimas įvyko, kai 2007 m. Indijos „Tata Steel“ nusipirko bendrovę „Corus“ – turnyro pavadinimas nuo 2011 m. pakeistas į Tata Steel.

Bėgant metams turnyras keitė ir struktūrą. Jis prasidėjo kaip nedidelis, 4 žaidėjų, Nyderlandų žaidėjų turnyras. Dalyvių skaičius augo ir 1963 m. buvo išsiplėtęs iki 18 žaidėjų. Tuo pačiu metu organizatoriai rengė papildomų turnyrų: moterų turnyrą (19581977) m., šachmatų mėgėjų varžybas (nuo 2006 m.) ir „Meistrų rezervo“ turnyrus. 1982 m. „Meistrų“ turnyras buvo sumažintas iki 14 žaidėjų. [13]

Kelerius metus vyko du (A ir B) „Pretendentų“ turnyrai. Viena taisyklė, kuri varžybose nepasikeitė, tai „Pretendentų“ turnyro nugalėtojo teisė būti pakviestam į aukštesnio lygio turnyrą – arba į „Meistrų“, kai laimi „Pretendentų A“ turnyrą, arba į „Pretendentų A“, kai laimi „Pretendentų B“ turnyrą.

2020 m. „TATA Steel 2020“ varžybų struktūra buvo: 14-kos aukščiausio lygio (pagal reitingą) žaidėjų „Meistrų“ turnyras[14], 14-kos žaidėjų „pretendentų“ turnyras ir trys įvairaus ilgio atvirieji „Mėgėjų“ turnyrai (apie 1500 dal.). [15]

Tarp „Hoogovens Wijk aan Zee“ turnyro nugalėtojų yra šachmatininkai Viktoras Korčnojus, Michailas Botvinikas, Michailas Talis, Tigranas Petrosianas, Naidželas Šortas, Anatolijus Karpovas,Garis Kasparovas[16], Višvanatanas Anandas, Levonas Aronianas, Magnusas Karlsenas, Fabianas Karuana, Teimuras Radžabovas, Veslis So, Hikaru Nakamura, Janas Timanas, Veselinas Topalovas ir kt.[17]

Kitos sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sporto klubas „SV Wijk aan Zee“ buvo įkurtas 1929 m. Jis turi futbolo ir rankinio skyrius. 2020–21 m. Wijk aan Zee futbolo komanda žaidė šeštadienio mėgėjiško futbolo ketvirtajame divizione.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rijckaert Aertsz, dailininkas, tapytojas, stiklo dizaineris, stiklo tapytojas, gimė 1482 m. Pajūrio Veike[18]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Pajū́rio Vei̇̃kas.
  2. „Kerncijfers wijken en buurten 2020“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 kovo 26 d. 
  3. „Menas ir kultūra“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 kovo 28 d. 
  4. „Hogovenso istorija“ (olandų). Nuoroda tikrinta 2021 m. bal. 6 d. 
  5. „Miestelio tarybos apeliacija Wijk aan Zee dėl NH GS sprendimo dėl azoto išmetimo aukštakrosnėje 7 „Tata Steel““ (olandų). Nuoroda tikrinta 2021 m. bal. 11 d. 
  6. „Atlanto siena Pajūrio Veike“ (ol.). Nuoroda tikrinta 2021 bal. 14. 
  7. „Atlanto siena. Ar Prancūzija turėtų ją išsaugoti.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 vas. 19 d. 
  8. Veik an Zėjė „Veik an Zėjė“ (olandų). Nuoroda tikrinta 2021 bal. 8 d. 
  9. „Nacionalinių paminklų sąrašas Veik an Zėjėje“ (ol.). Nuoroda tikrinta 2021 bal. 14. 
  10. „ee“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 kovo 26 d. 
  11. „Monumentnummer: 528186 Van Assendelftorgel Sint Odulfstraat 6 1949 BE te Wijk aan Zee“ (ol.). Nuoroda tikrinta 2021 bal. 14. 
  12. Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. М.: Москва: Физкультура и спорт, 1964 С. 138–139
  13. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 442
  14. „2020 m. TATA steel meistrų turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. bal. 9 d. 
  15. „2020 m. mėgėjų turnyrų dalyviai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. bal. 9 d. 
  16. „Prisiminus: Didyjį Veik an Zėję“ (ут). Nuoroda tikrinta 2021 m. balandžio 9 d. 
  17. „Meistrų turnyro nugalėtojai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. bal. 9 d. 
  18. „Rijckaert Aertsz“ (olandų). Nuoroda tikrinta 2021 bal. 11 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.