Pereiti prie turinio

Jėgainė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Elektrinė)
Elektrinės pultas

Jėgainė, elektrinė – pramonės įmonė su visu specialių statinių ir įrenginių kompleksu, atskira jėgainė arba įrenginys laive, traukinyje ar laikinoje gyvenvietėje elektrai gaminti, kuri kitų rūšių energiją paverčia elektros energija.

Pagrindinis elektrinės įrenginys yra generatorius, kuris mechaninę energiją verčia į elektros energiją, ji perduodama elektros laidais į tinklą, ir transportuojama iki elektros energijos vartotojo.

Elektrinių tipai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pirminės energijos šaltinį

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pirminės energijos gamybos būdą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Kondensacinė elektrinė, kurioje garo turbinoje pagaminta šilumos energija panaudojama tik elektros energijos gamybai.
  • Kogeneracinė elektrinė, kurioje kartu gaminama ne tik elektros bet ir šiluminė energija pastatų šildymui ar vėdinimui bei karštam vandeniui ruošti.
  • Vidaus degimo variklis, kuriame dujos ar skystas kuras, sudegintas degimo kameroje, dujų plėtimusi veikia stūmoklį, o šis suka elektros generatorių.
  • Stirlingo variklis, kuriame mechaninei energijai gauti gali būti naudojamas ir žemos temperatūros garas ar kitas energijos nešiklis.
  • Rankino ciklo elektrinė, kurioje energijos pernešimui pirmame kontūre naudojama mineralinė alyva, antrame kontūre – greitai nuo šilumos besiplečianti sintetinė alyva, o trečiame kontūre – vanduo garui gaminti.
  • Varomoji (mechaninė) jėgainė, kurioje jėga (galia) yra naudojama tiesiog mechaniškai nevertus į elektrą. Tokias jėgaines turėjo kai kurie dideli laivai; dabartiniuose laikuose daugeli tokių laivų yra kariniai laivai. Kai kuriais atvejais, jų jėgainės yra panašios į elektrinės naudojamos garų turbinos.

Pagal kuro rūšį

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. daugiausia elektros energijos šiluminėse elektrinėse pagamino JAV – 2657,2 mlrd. kWh, Kinija – 1139,0 mlrd., Japonija – 621,7 mlrd., Rusija – 544,6 mlrd., Indija – 435,8 mlrd., Vokietija – 336,7 mlrd., Didžioji Britanija – 266,5 mlrd., Italija – 203,4 mlrd., Pietų Afrikos Respublika – 182,9 mlrd., Pietų Korėja – 181,4 mlrd., Australija – 180,0 mlrd. kWh.

Elektros energijos hidroelektrinėse 2001 m. daugiausia pagamino Kanada – 327,9 mlrd., Brazilija – 265,5 mlrd., Kinija – 263,4 mlrd., JAV – 208,7 mlrd., Rusija – 173,5 mlrd., Norvegija – 119,2 mlrd., Japonija – 87,0 mlrd. kWh. Didžiausios potvynių energijos jėgainės veikia Prancūzijoje, Kanadoje.

EI. energijos branduolinėse elektrinėse 2001 m. daugiausia pagamino JAV – 768,8 mlrd., Prancūzija – 400,9 mlrd., Japonija – 309,0 mlrd., Vokietija – 162,6 mlrd., Rusija – 125,4 mlrd., Pietų Korėja -106,5 mlrd., Didžioji Britanija – 85,6 mlrd., Kanada – 72,9 mlrd., Ukraina – 71,7 mlrd., Švedija – 65,8 mlrd. kWh.

Vėjo jėgainėse elektros energijos daugiausia gamina Vokietija – 40 % visos pasaulio vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos, Ispanija – 16 %, JAV – 15 %, Danija – 9 %, Indija – 5 %.

Saulės jėgainėse daugiausia elektros energijos gamina Japonija – 46 % visos tokiose jėgainėse pagamintos elektros energijos, Vokietija – 20 %, JAV – 17 %.

Daugiausia elektros energijos geoterminėse elektrinėse pagamina JAV – 28 % visos elektros energijos, pagamintos šios rūšies elektrinėse, Filipinai – 24 %, Italija – 10 %, Meksika – 9,5 %.

Vilniaus centrinė elektrinė, dabar – Energetikos ir technikos muziejus

Pirmoji Lietuvos elektrinė pastatyta Rietave 1892 m. kunigaikščių Oginskių dvaro lentpjūvėje. Jos nuolatinės srovės generatorius suko garo mašina. Elektrinės energija buvo naudojama dvaro pastatams, parkui, bei Rietavo bažnyčiai ir turtingesnių miestiečių butams apšviesti.[1] Veikė iki 1915 m.

1900 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė šiluminė elektrinė. 1903 m. pradėjo veikti Vilniaus miesto centrinė elektrinė: dvi garo mašinos po 257 kW suko 250 kW galios nuolatinės srovės generatorius. 1912 m. joje įrengta 948 kW garo turbina. 1938 m. elektrinės galia siekė 8500 kW. 1962 m.- 1967 m. ji buvo pritaikyta šilumai gaminti ir pavadinta Vilniaus pirmąja termofikacine elektrine. 1951 m. paleistas Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės pirmasis 12 000 kW turbogeneratorius, 1958 m. baigta elektrinės statyba. 1960 m. paleista 90-100 MW galios Kauno hidroelektrinė. 1972 m. baigta statyti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, kurios bendroji elektrinės galia 1800 MW. 1983 m. paleista pirmoji Ignalinos branduolinės elektrinės turbina, kurios galia buvo 750 MW. Tais pačiais metais paleistas Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės pirmasis 180 MW turbogeneratorius. 1992 m. paleista 800 MW galios Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Galingiausios pasaulio elektrinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anglimi kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Taičungo elektrinė Taivano vėliava Taivanas 5780 MW
Guodian Beiluno elektrinė Kinijos vėliava Kinija 5000 MW
Vaigaočiao elektrinė Kinijos vėliava Kinija 5000 MW
Huaneng Jinkou elektrinė Kinijos vėliava Kinija 4840 MW
Belchatuvo šiluminė jėgainė Lenkijos vėliava Lenkija 4440 MW
Naftos produktais kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Surgut-2 elektrinė Rusijos vėliava Rusija 4800 MW
Kašimos elektrinė Japonijos vėliava Japonija 4400 MW
Piterhedo elektrinė Škotijos vėliava Škotija 2390 MW
Gamtinėmis dujomis kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Sodegauros elektrinė Japonijos vėliava Japonija 3600 MW
Kostromos elektrinė Rusijos vėliava Rusija 3600 MW
Anegasakio elektrinė Japonijos vėliava Japonija 3600 MW
Futsu elektrinė Japonijos vėliava Japonija 3520 MW
Jokohamos elektrinė Japonijos vėliava Japonija 3325 MW
Branduolinės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Kašivazakio-Karivos elektrinė Japonijos vėliava Japonija 8212 MW
Briuso atominė elektrinė Kanados vėliava Kanada 7276 MW
Ulčino elektrinė Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 5881 MW
Jongvango elektrinė Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 5875 MW
Gravelino elektrinė Prancūzijos vėliava Prancūzija 5706 MW
Zaporožės atominė elektrinė Ukrainos vėliava Ukraina 5700 MW
Hidroelektrinės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Trijų Tarpeklių užtvanka Kinijos vėliava Kinija 22500 MW
Itaipu užtvanka Brazilijos vėliava Brazilija/Paragvajaus vėliava Paragvajus 14000 MW
Guri užtvanka Venesuelos vėliava Venesuela 10200 MW
Tukuruji elektrinė Brazilijos vėliava Brazilija 8370 MW
Grand Kulio užtvanka Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 6809 MW
Vėjo
Pavadinimas Šalis Galingumas
Rosko elektrinė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 782 MW
Hors Holou elektrinė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 736 MW
Tehačapio perėjos elektrinė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 705 MW
Ožiaragio kalnagūbrio elektrinė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 663 MW
San Gorgonijo perėjos elektrinė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 615 MW
Geoterminės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Sero Prieto elektrinė Meksikos vėliava Meksika 720 MW
Helisheidžio elektrinė Islandijos vėliava Islandija 300 MW
Vairakėjaus elektrinė Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 181 MW
Reikjanesp elektrinė Islandijos vėliava Islandija 150 MW
Nga Ava Purua elektrinė Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 132 MW
Biomasės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Alholmens Kraft elektrinė Suomijos vėliava Suomija 265 MW
Tisovo elektrinė Čekijos vėliava Čekija 184 MW
Požičių elektrinė Čekijos vėliava Čekija 165 MW
Pėčo elektrinė Vengrijos vėliava Vengrija 50 MW
Potvynių
Pavadinimas Šalis Galingumas
Ranso elektrinė Prancūzijos vėliava Prancūzija 240 MW
Anapolio elektrinė Kanados vėliava Kanada 20 MW
Dzinangsia elektrinė Kinijos vėliava Kinija 3,9 MW
Kislajos elektrinė Rusijos vėliava Rusija 1,2 MW
  1. Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 164 p. ISBN 5-430-04042-8.