Hikaru Nakamura

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hikaru Nakamura

Hikaru Nakamura, 2019 m.
ŠalisJAV
Gimė1987 m. gruodžio 9 d. (36 metai)
Hirakata, Japonija Japonija
TitulasDidmeistris (2003)
FIDE reitingas2736 (2021 m. sausis)[1]
Aukščiausias reitingas2816 (2015 m. spalis)[2])

Hikaru Nakamura (jap. 中村光; g. 1987 m. gruodžio 9 d. Hirakatoje) – JAV šachmatininkas, didmeistris. Jis 5 kartus Jungtinių Valstijų šachmatų čempionas. 2015 m. spalio mėn. jo FIDE reitingas buvo antras pasaulyje (2816).

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristoferio Hikaru Nakamuros tėvas buvo japonas, motina – amerikietė. Kai Hikaru buvo dveji metai, šeima persikėlė gyventi į Jungtines Valstijas. Po keleto metų tėvai išsiskyrė. Pradėjo žaisti šachmatais, kai jam buvo septyneri, treniravo jo patėvis šrilankietis Sunil Weeramantry FIDE meistras (maks. rtg. 2258).[3] Turi metais vyresnį brolį Asuką Nakamurą, kuris iki 2003 m. taip pat žaidė šachmatais (rtg. 2155).[4]

Jaunimo varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio jaunių čempionate Oropesa del Mar 2001 m. spalio 21–lapkričio 3 d. (J14) varžybose kartu su Laslo Gonda iš Vengrijos surinko po 8,5 tšk. iš 11. Dėl aukštesnių papildomų rodiklių jam atiteko sidabro medalis.[5]

Šalies čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hikaru Nakamura laimėjo 2004, 2009, 2012, 2015 ir 2019 m. Jungtinių Valstijų standartinių šachmatų čempionatus. Pirmą kartą JAV čempionate žaidė 2003 m. būdamas 15-kos metų. Jame jis surinko 5,5 tšk. iš 9 (+3 -1 = 5) ir buvo 14-tas.[6]

2005 m. „Chessmaster“ JAV atvirajame šachmatų čempionate, vykusiame 2004 m. lapkričio 23–5 d. San Diege sekėsi žymiai geriau. Turnyras buvo žaidžiamas Šveicariškąja sistema. Geriausiai turnyre pasirodę: Hikaru Nakamura ir Aleksandras Stripunskis (po 7 tšk. iš 9) nugalėtojui išaiškinti žaidė dviejų greitųjų partijų (25 min + 10 sek.) mačą. 16-metis Hikaru Nakamura, įveikęs varžovą rezultatu 2:0, pirmą kartą tapo čempionu. Tuo metu jis buvo jauniausias (po R. Fišerio) tapęs JAV šachmatų čempionu.[7] [8]

2009 m. JAV šachmatų čempionate, kuris taip pat vyko šveicariška sistema (9 ratai) 2009 m. gegužės 8–17 d. Sent Luise, Hikaru Nakamura, paskutiniame rate įveikęs J. Frydelį, surinko 7 tšk. iš 9 galimų ir antrą kartą laimėjo Jungtinių Valstijų šachmatų čempionatą.[9]

2012 m. čempionate, kuris gegužės 8–19 d. taip pat buvo žaidžiamas Sent Luise jis priešpaskutiniame ture, nugalėjęs 2011 m. čempiono titulą gynusį Gatą Kamskį, susigrąžino titulą (8,5 iš 11).[10]

2015 m. Jungtinių Valstijų šachmatų čempionate, vykusiame Sent Liuise balandžio 1-14 d., H. Nakamura, pustaškiu aplenkęs antroje vietoje likusį R. Robsoną, tapo čempionato nugalėtoju (8 tšk. iš 11).[11]

Dalyvavo ir 2019 m. JAV šachmatų čempionate, kuris 2019 m. kovo 20–balandžio 2 d. vyko Sent Luise. Prieš paskutinį ratą Hikaru Nakamura dalijosi lyderio pozicija su dar dviem žaidėjais: Leinieriu Dominguezu ir Fabianu Caruana. Tačiau baigiamajame rate jis, vienintelis iš šių žaidėjų, sugebėjęs laimėti, surinko 8 tšk. iš 11 galimų ir penktą kartą tapo JAV čempionu.[12]

Turnyrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hikaru Nakamura nemažai žaidžia įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. 2004 m. sausio mėn. Nakamura žaidė „Corus“ turnyro B grupėje ir užėmė ketvirtą vietą. Jo reitingas augo ir 2005 m. sausio mėn jis su savo 2620 reitingu jau buvo 83-ias pasaulyje.[13]

2010 m. „Corus A“ turnyre jis, kaip ir V. Anandas, surinko po 7.5 tšk. iš 13, bet dėl žemesnių papildomų rodiklių jam atiteko 5-oji vieta.[14] Tais pat metais, rugpjūčio 12–22 d., Amsterdame vykusias 5-ąsias Kylančių žvaigždžių – Patirties komandines varžybas laimėjusioje Kylančių žvaigždžių komandoje Hikaru Nakamuros ir Anišo Girio rezultatai buvo aukščiausi (po 6 tšk. iš 10).[15] 2010 m. M. Talio atminimo turnyre, kuris lapkričio 5–14 d. vyko Maskvoje, surinko 5 tšk. iš 9 ir pagal papildomus rodiklius pasidalijo 4-5 vietomis su Aleksandru Griščiuku.[16]

H. Nakamura 2011 m., surinkęs 9 tšk.iš 13 (+6 -1 = 6) ir, parodęs varžybose 2880 reitingą, užėmė pirmąją vietą prestižiniame Tata Steel (Anksčiau Corus) A grupės didmeistrių turnyre. Po jo liko: Višvanatanas Anandas (8,5), Magnusas Karlsenas (8), Levonas Aronianas (8), Vladimiras Kramnikas (7,5), Vašje Legravas (7,5).[17]

2011 m. birželį Mediaše vykusiame Baznos karalių turnyre H. Nakamura užėmė 3-ią vietą[18]

Baigdamas 2011 m., užėmė antrąją vietą XX kategorijos Londono šachmatų klasikos turnyre, pelnydamas po 8 partijų – 15 tšk. (+ 4 -1 = 3) (pasirodymo rtg. – 2887).[19]

2012 m. sausio mėn., surinkęs 7,5 tšk. iš 13 (+3 – 1 = 9) pagal papildomus rodiklius užėmė 6-ąją vietą Vijk an See vykusiame Tata Steel A grupės didmeistrių turnyre.[20]

2012 m. H. Nakamura baigė užimdamas 3-ią vietą Londono šachmatų klasikos turnyre Jis buvp po M. Karlseno ir V. Kramniko[21], bet pridėjo pakankamai reitingo taškų, kad jis sugrįžtų į pasaulio geriausių šachmatininkų reitingų dešimtuką.[22]

H. Nakamura 2015 m. pradžioje laimėjo Gibraltaro šachmatų festivalį (8,5 iš 11)[23]. Iki 2020 m. Nakamura dar laimėjo du Gibraltaro šachmatų festivalius: 2016 m. ir 2017 m.[24]

Gera H. Nakamuros forma tęsėsi ir 2015 m. birželį, kai dalyvaujant 22 kategorijos Norvegijos šachmatai turnyre, kurį laimėjo V. Topalovas (6,5 tšk. iš 9) ir kuriame jis, kartu su V. Anandu, surinko po 6 tšk. ir tik dėl prastesnio Sonenbergerio rodiklio jam atiteko 3-ji vieta. Jo pasirodymo reitingas turnyre buvo aukštas – 2900.[25]

Rugsėjį jis dalyvaudamas antrajame Didžiojo šachmatų turo etape Singuefeldo taurės turnyre, kurį laimėjo Levonas Aronianas, baigė turnyrą žaidėjų grupėje: Giriu, Karlsenu, Vašje Legravu (visi po – po 5 tšk. iš 9). Tik dėl prastesnio Sonenbergerio koeficiento H. Nakamurai atiteko 5-oji vieta.[26]

Pasaulio šachmatų čempionatų varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FIDE atkrentamųjų mačų pasaulio čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Nakamura dalyvavo 2004 m. FIDE pasaulio čempionate Tripolyje. Praėjus sėkmingai pirmus tris etapus, aštuntfinalyje teko susitikti su Anglijos didmeistriu Maiklu Adamsu, turinčiu trečią reitingą čempionate (2731). Tuo metu, 16-mečio Hikaru jis tebuvo 83-ias (2580). Vis tik galimybių jaunasis amerikietis turėjo: pirmojoje partijoje, nepastebėjęs Adamso grubios klaidos, po kurios jis galėjo atsilošti pėstininką ir tikėtis valdovių baigmėje lygiųjų tuo nepasinaudojo ir 66-ame ėjime pralaimėjo[27].

Antroji partija baigėsi lygiosiomis ir jis į ketvirtfinalį nepateko. Tačiau turnyras jam nepraėjo veltui: jo reitingas pasiekė 2600 ribą.[28]

FIDE pasaulio taurė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėka aukšto reitingo pateko į 2013 m. Pasaulio taurės varžybas Sėkmingai praėjęs pirmus tris etapus, ketvirtajame dviejų partijų mače susitiko su Ukrainos didmeistriu Antonu Korobovu. Pirmoji partija baigėsi lygiosiomis, o antrąją Nakamura, žaidęs juodosiomis figūromis, pralaimėjo ir teko pasitraukti iš varžybų.[29]

2015 m. praėjęs pirmus 4 ratus, ketvirtfinalyje susitiko su Ukrainos didmeistriu Pavelu Eljanovu. Pralaimėjęs juodosiomis figūromis pirmąją partiją[30], o antrąją baigęs lygiosiomis, H. Nikamura į pusfinalį nepateko.[31] Tai jo šachmatų karjeros planams neatsiliepė: jis jau buvo patekęs iš 2014-2015 m. Didžiojo prizo varžybų į 2016 m. kandidatų turnyrą.

FIDE Didžiojo prizo varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012–2013 m. Didžiojo prizo turnyre Londone 14-metis, tarptautinis meistras, tarp dalyvių turintis aukščiausią reitingą (2783) Hikaru Nakamura sužaidė labai nesėkmingai – užėmė paskutinę 12-ą vietą (4 tšk. iš 11)[32].

Po to, kai Cugo turnyre užėmė 2-ą vietą (6,5 iš 11)[33] ir laimėjo 140 Didžiojo prizo balų atrodė, kad jis grįžo dėl antros vietos į varžybas, bet nesėkmingas pasirodymas Didžiojo prizo varžybose Salonikuose (5 tšk. iš 11-kos)[34] ir tik 60 Didžiojo prizo balų užkirto tam kelią.

Paryžiaus turnyre jam vėl sekėsi neblogai: surinkęs 6,5 tšk. iš 11-kos užėmė 3-ią vietą, gavo 100 balų ir galutinėje Didžiojo prizo įskaitoje buvo 6-as. Be to, po šio turnyro, dar 16-kos nesulaukęs jaunasis didmeistris Hikaru Namura, kartu su F. Karuana, pasaulio FIDE reitingų sąraše pakilo į 4-ą vietą (2789).[35]

2014 m. pirmajame DP turnyre Baku buvo tarp penkių dalyvių, surinkusių po 6 tšk. iš 11-kos galimų, ir kurie dalijosi 3-7 vietomis. Visi jie gavo po 82 Didžiojo prizo balus [36].

Antrajame Taškento turnyre jis dėka aukštesnių papildomų rodiklių užėmė 2-ą vietą (6,5 iš 11)[37]. Po šio turnyro, uždirbęs 125 balus, bendroje įskaitoje iškopė į antrąją vietą.

Paskutiniajame 2015 m. DP turnyre Chanty Mansijske jis buvo gerai pasiruošęs: tad nepralaimėjęs nei vienos partijos (+2 -0 = 9). buvo tarp pirmų trijų dalyvių, pasiekusių geriausią rezultatą (6,5 iš 11)[38]. Visi jie pasidalijo po 140 DP balų. Susumavus trijų geriausių turnyrų balus H. Nakamura turėjo 347 balus, o tai bendroje Didžiojo prizo varžybų įskaitoje užtikrino antrą vietą (pirmas – F. Karuana). Šis rezultatas atvėrė jam kelią į 2016 m. Kandidatų turnyrą.

Dalyvavo ir 2017 m. Didžiojo prizo turnyruose, tačiau nesėkmingai: baigė varžybas septintoje vietoje.[39]

Kandidatų varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Nakamura turnyrą sužaidė vidutiniškai – surinko pusę galimų taškų. Jam nesėkmingai susiklostė pirmoji turnyro pusė, kai žaisdamas su S. Karjakinu neapdairiai, paaukojo figūrą, nepastebėjęs, kad ją atsilošus, iš karto pateks į beviltišką padėtį.[40] Dar viena nesėkmė atsitiko 6-to rato partijoje su L. Aronianu, kai jis pirštais palietęs savo karalių privalėjo su juo eiti, kas pablogino jo padėtį.[41] 7-rate laimėjęs prieš V. Topalovą jis šiek tiek pagerino savo rezultatą, bet po 7-o rato jis tebebuvo neigiamas (+1, -2, =4).

Antroji pusė buvo geresnė. Nors sekančiame, aštuntajame rate, jis ir palaimėjo F. Karuanai, bet po to sekė trys lygiosios bei dvi pergalės iš eilės: prieš V. Anandą ir V. Topalovą, o paskutiniame rate taikus rezultatas su L. Aronianu. Turnyrą baigė, surinkęs vienodai taškų su A.Giriu, P. Svidleriu, L. Aronianu (po 7 tšk. iš 14), bet dėl papildomų rodiklių (tarpusavio susitikimų rezultatų) liko 7 vietoje.[42]

Šachmatai 960[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. Nakamura laimėjo neoficialų Šachmatų 960 pasaulio čempionatą, vykusį „Mainc Chess Classic“ varžybose, nugalėjęs Levoną Aronianą keturių partijų mače 3½-½.[43]

Kadangi 2010 m. dėl finansavimo čempionatai nutrūko jis buvo laikomas neoficialiu pasaulio šachmatų 960 čempionu, kol M. Karlsenas 2018 m. neoficialaus čempionto mače įveikė jį rezultatu 14:10.[44][45]

H. Nakamura žaidė ir 2019 m. vykusiame pirmajame FIDE pripažintame pasaulio šachmatų 960 čempionate. Tačiau ketvirtfinalyje teko nusileisti F. Karuanai ir į pusfinalį nepateko.[46]

2020 m. Hikaru Nakamura su Magnusu Larsenu pasidalino pirmąjį prizą internetinėse „Chess960“ varžybose Abu didmeistriai turnyre, kuriame nebuvo vietų paskirstymo taisyklių, pelnė po 6 tš. Iš 9 galimų.[47]

2022 m. pasaulio_Fišerio_atsitiktinių_šachmatų_čempionatas buvo sėkmingesnis: jis pateko į finalą ir su Janu Nepomniaščiu žaidė 4 partijų finalinį mačą. Nors jis ir baigėsi lygiosiomis 2:2, bet žaidžiant armagedono partiją H. Nakamura nugalėjo bei tapo antruoju oficialiu pasaulio Fišerio atsitiktinių šachmatų čempionu.

Komandinės varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachmatų olimpiada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hikaru Nakamura 2008 m. šachmatų olimpiadoje Drezdene

Iki 2020 m. Hikaru Nakamura Jungtinių Valstijų šachmatų rinktinėje žaidė septyniose šachmatų olimpiadose. 2006, 2008, 2010, 2012, 2014, 2016 ir 2018 m.

Tris olimpiadas žaidė prie 1-os lentos. Rezultatai sekantys: 2010 m. 39-oje olimpiadoje Chanty Mansijske (6,5 tšk. iš 10 galimų), 2012 m. Stambule (6 tšk. iš 9) ir 2014 m. Tromsėje (5,5 tšk. iš 9).

Pelnė keturis komandinius šachmatų olimpiadų apdovanojimus: 2016 m. aukso[48], 2018 m. sidabro[49], 2006 m. ir 2008 m. bronzos medalius[50]

Pasaulio komandiniai čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Nakamura už JAV rinktinę žaidė keliuose komandiniuose pasaulio šachmatų čempionatuose[51]. Žaisdamas 1-oje lentoje 2010 m, Pasaulio komandiniame čempionate už žaidimą prie 1-os lentos (6 tšk. iš 8) pelnė individualų aukso medalį, o taip pat, ir komandinį sidabro medalį.[52]

2013 m. Antalijoje vykusiame pasaulio komandiniame čempionate už žaidimą prie 1-os lentos (4,5 tšk. iš 7) buvo apdovanotas sidabro medaliu.[53]

Greitieji šachmatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdamas puikus žaidėjas, standartiniais šachmatais, gerai žaidžia ir greitaisiais šachmatais: 2020 m. rugpjūčio mėn. jo FIDE žaibo reitingas buvo aukščiausias pasaulyje (2900), o greitaisiais šachmatais (2836) – ketvirtas.

2007 m., nugalėjęs Rustamą Kasimžanovą, laimėjo 11-ąjį Korsikos meistrų atkrentamųjų mačų greitųjų šachmatų turnyrą.[54] Viena iš labiausiai įtikinamų pergalių, parodžiusių jo galimybes greituosiuose šachmatuose buvo Cap d’Agde (Prancūzija) 2008 m. atkrentamosios varžybos, kuriose dalyvavo ir M. Karlsenas. Kad užimtų pirmąją vietą, jam teko įveikti Bu Ksianži, Anatolijų Karpovą ir Vasilijų Ivančiuką.[55]

2012 m. intelektualiųjų sporto šakų žaidynių Pekine: greitųjų, žaibo ir nežiūrint į lentą šachmatų varžybose H. Nakamura laimėjo tris sidabro medalius.[56]

2013 m. Hikaru Nakamura laimėjo 5-ųjų Londono klasikinių šachmatų super greitųjų šachmatų varžybas.[57]

2014 m. birželio 19-20 Dubajaus pasaulio žaibo šachmatų čempionate, surinkęs 16 tšk. iš 20, tašku mažiau už nugalėtoją M. Karlseną, užėmė 3-ią vietą.[58]

Vėliau jis varžėsi Super žaidimo atvirajame turnyre, kuris buvo 2014 m. „London Classic“ varžybų vienas iš renginių, laimėdamas turnyrą beveik nepriekaištingu rezultatu – 9,5 tšk. iš 10 galimų.[59]

Nakamura trejus metus iš eilės laimėjo Zurich Chess Challenge šachmatų varžybas. 2015 m. kartu su V. Anandu buvo surinkę po 9 tšk., bet laimėjęs teisėjų paskirtą Armagedono žaibo partiją, užima pirmąją vietą.[60]. Sėkmė jį lydėjo ir 2016 m.[61]

Ir 2017 m. buvo pirmas, tašku aplenkęs Janą Nepomniaščį ir pusantro – Višvanataną Anandą.[62]

2018 m. Sankt Peteburge vykusiame pasaulio greitųjų šachmatų čempionate laimėjo 3-ią vietą (10,5 tšk. iš 15).

2019 m. Maskvoje vykusiame pasaulio žaibo čempionate buvo antras (16,5 tšk. iš 21), o pasaulio greitųjų čempionate antrus metus iš eilės užėmė 3-ią vietą (10,5 tšk. iš 15).

H. Nakamura yra vienas iš geriausių pasaulyje, žaidžiant kulkos žaibo partijas, kuriose visai partijai galvojimui skiriama tik viena minutė. 2019 m. balandžio mėn. jis laimėjo „Chess.com Bullet“ čempionatą turėjusią stiprią dalyvių sudėtį: Vašje-Legravą, Aleksandrą Griščiuką, Levoną Aronianą , Alirezą Firouzją, Sergejų Karjakiną, Olaxandarą Bortnyką ir Franciską Perez Ponsą.[63]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Hikaru Nakamura. FIDE profilis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 19 d..
  2. ↑ „Hikaru Nakamuros reitingo kitimo grafikas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 19 d..
  3. ↑ „FIDE žaidėjo Sunil Weeramantry profilis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 31 d..
  4. ↑ „FIDE žaidėjo Asukos Nakamuros profilis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 31 d..
  5. ↑ „2001 m. pasaulio J14 m. šachmatų čęempionatas Oropeoje del Mar“ (italų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 31 d..
  6. ↑ „2003 m. JAV šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 31 d..
  7. ↑ „2005 m. „Chessmaster“ JAV čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..
  8. ↑ „16-metis Hikaru - JAV šachmatų čempionas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2015-02-06. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. ↑ „Hikaru Nakamutra laimi 2009 m. JAV šachmatų čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..
  10. ↑ „2012 m. JAV šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..
  11. ↑ „2015 m. JAV šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..
  12. ↑ „2019 m. JAV šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 21 d..
  13. ↑ „2005 m. sausio mėn. geriausiųjų šimtukas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 29 d..
  14. ↑ „2010 m. didmeistrių A turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 28 d..
  15. ↑ „2010 m. NH turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 28 d..
  16. ↑ „Talio atminimo turnyras. Aronianas ir Karjakinas nugalėtojai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  17. ↑ „2011 m. didmeistrių A turnyro rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  18. ↑ „Karlsenas laimi 2011 m. Baznos karaliaus turnyrą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  19. ↑ „2011 m. Londono klasika“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-07-15. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 29 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  20. ↑ „2012 m. Tata Steel rezultatai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 29 d..
  21. ↑ „LCC R9: Karlsenas pirmas, Kramnikas antras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-12-07. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 29 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  22. ↑ „2013 m. sausio mėn. geriausiųjų šimtukas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 29 d..
  23. ↑ „Gibraltaro šachmatų festivalis“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 30 d..
  24. ↑ „Gibraltaro šachmatų festivalis“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-01-29. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 30 d..
  25. ↑ „Topalovas po trumpų lygiųjų su Anandu laimi Norvegijos šachmatų turnyrą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 30 d..
  26. ↑ „Kad laimėtų2015 m Singuefeldo taurės turnyrą, Aronianas pasitelkia senus variantus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 30 d..
  27. ↑ „FIDE FIDE Pasaulio čempionatas 4-as ratas 1-a partija. Juodųjų diena Tripolyje“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-12-07. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  28. ↑ „Hikaru Nakamura“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 24 d..
  29. ↑ „4-as ratas, 2-oji partija: Ivančiukas, Nakamura, Mamedjarovas baigė varžybas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-08-19. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 16 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  30. ↑ „FIDE pasaulio taurė 5-as Eljanova laimi prieš Nakamura“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 24 d..
  31. ↑ „5-as ratas, 1-oji partija“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 24 d..
  32. ↑ „2012 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Londone“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..
  33. ↑ „2013 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Cuge“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..
  34. ↑ „2013 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Salonikuose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..
  35. ↑ „2013 m. Paryžiaus Didžiojo prizo turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  36. ↑ „2014 m. Didžiojo prizo turnyras Baku“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..
  37. ↑ „Andreikinas laimi Didžiojo prizo turnyrą Taškente“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-25. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 21 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  38. ↑ „2015 m. FIDE Didžiojo prizo turnyras Chanty Mansijske“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 21 d..
  39. ↑ „2017 m. Didžiojo prizo turnyras Maljorkoje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 22 d..
  40. ↑ „Karjakinas laimi po Nakamuros grubios klaidos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 23 d..
  41. ↑ „Nakamuros drama 6-ame rate: palietus karalių teko juo eiti“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 23 d..
  42. ↑ „2016 m. Kandidatų šachmatų turnyras Maskvoje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 23 d..
  43. ↑ „2009 m. Nakamura laimi greitųjų šachmatai 960 pasaulio čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  44. ↑ „Pasaulio šachmatų 960 čempionatas grįžta 2018 m.“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  45. ↑ „Karlsonas laimi Fišerio atsitiktinių šachmatų čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  46. ↑ „Karuana, So Nepomniaščis žengia į pasaulio Fišerio atsitiktinių šachmatų pusfinalį“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  47. ↑ „2009 m. Nakamura laimi greitųjų šachmatai 960 varžybose pasaulio čempionatą“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  48. ↑ „42-oji šachmatų olimpiada:Baku 2016“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  49. ↑ „43-ioji šachmatų olimpiada: Batumis 2018“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  50. ↑ „Hikaru Nakamura. šachmatų olimpiados“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  51. ↑ „Hikaru Nakamura. Pasaulio komandinis vyrų šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  52. ↑ „7-asis Pasaulio komandinis šachmatų čempionatas: Bursa 2010“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  53. ↑ „9-asis Pasaulio komandinis šachmatų čempionatas: Antalija 2013“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 25 d..
  54. ↑ „Korsikos meistrai (2007)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  55. ↑ „Nakamura laimi Kap d'Agd4je“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  56. ↑ „2012 m. pasauliointelektualiųjų sporto šakų žaidynės“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  57. ↑ „5-asis Londo Klasikinių greitųjų šachmatų varžybos“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 27 d..
  58. ↑ „FIDE pasaulio greitųjų ir žaibo šachmatų čempionatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..
  59. ↑ „Hikaru Nakamura Atvirųjų super greitųjų šachmatų varžybos (Londono“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-02-07. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..
  60. ↑ „Hikaru Nakamura laimi prieš Anandą Amargedono partiją“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..
  61. ↑ „Nakamura laimi 2016 m. Ciuricho išbandymo šachmatų varžybas“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-09-17. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..
  62. ↑ „Geri dalykai trys kartus. H. Nakamura vėl karalius“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..
  63. ↑ „Nakamura laimi chess com kulkos čempionatą šachmatų varžybas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 26 d..

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hikaru_Nakamura&oldid=7200985"