Sausumos mina

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Priešpėstinės minos

Sausumos mina (rus. наземная мина; angl. land mine) – inžinerinis sprogmuo gyvajai jėgai ir karo technikai naikinti, sprogstamosioms minų užtvaroms (minų laukams) įrengti, įvairiems statiniams griauti, priešo judėjimui ir manevrui trukdyti. Minos dedamos grunte, ant grunto, įvairiuose daiktuose. Paprastai mina suveikia, kai žmogus ar mašina juda virš minos ar greta jos. Išimtis yra objektinės minos, kurios skirtos sunaikinti tam tikrą objektą (statinį, tiltą ar pan.). Paprasčiausia sausumos mina susideda iš sprogstamosios medžiagos užtaiso, sprogdiklio ir korpuso. Papildomi komponentai gali būti gatavi kaunamieji elementai, atotampos, jutikliai ir kt.

Paprastai minos yra gaminamos pramoniniu būdu. Dažnai minų tipo sprogstamieji įtaisai, kurių galingumas ir sprogimo kryptingumas parenkamas pagal naikinamą objektą, sumontuojami naudojant įprastines karines sprogdinimo priemones.
Minų tipo įtaisai, sumontuoti iš nekovinių komponentų, paprastai vadinami improvizuotaisiais sprogdinimo įtaisais (angl. improvised explosive devices, IED). taip pat priskiriami sausumos minoms. Juos paprastai gamina sukilėlių, partizanų pajėgos, teroristinės grupuotės, neturinčios galimybės apsirūpinti karinėmis medžiagomis.

Sausumos minų klasifikacija

Pagal naikinamus objektus

• Priešpėstinės – Minos, skirtos kareiviams nukauti ar sužeisti. Jos naudojamos priešpėstiniams minų laukams įrengti. Būna skeveldrinės, ardomosios, kulkinės, išsviedžiamosios, apgaulingosios ir kt.

Tarybinė prieštankinė mina TM-46.

• Prieštankinės – Minos, sprogstančios kai tankas užvažiuoja ant minos (pažeidžia vikšrus), važiuoja virš minos (pramuša dugną) ar važiuoja greta minos (pramuša bortą). Vikšru užvažiavus sprogdinamos minos dažniausiai suardo vikšrus, dėl ko tankas nebegali važiuoti (tai mobilumo sunaikinimas). Dugną ar bortą pramušančios minos neretai sugadina tanką kaip kovinį vienetą (tai katastrofinis sunaikinimas). Prieštankinės minos stambesnės už priešpėstines. Sprogdiklis joms susprogdinti reikia didesnio slėgio. Priešvikšrinės minos paprastai sprogsta, jei jas slegia didelė masė. Tai apsaugo nuo minos sprogimo, jei ant jos užlipa žmogus ar užvažiuoja lengva mašina. Daugelis šiuolaikinių prieštankinių minų turi kumuliatyvinius užtaisus.
• Prieštransportinės – Minos, skirtos transporto priemonėms naikinti, keliams ir geležinkeliams ardyti. Masė 5–50 kg. Dažnai būna valdomosios arba delstinės.
• Priešdesantinės – Minos, skirtos desantiniams laivams, desantinėms išlaipinimo priemonėms, plaukiamosioms kovos mašinoms ir kitai karo technikai, kurią priešas naudoja išlaipindamas jūros desantus arba įveikdamas vandens kliūtis, naikinti. Būna dugninės ir inkarinės priešdesantinės minos. Dugninės priešdesantinės minos dedamos vandens kliūties dugne, 1–4 m gylyje, o inkarinės – 1–12 m gylio vandens telkiniuose. Tokios minos naudojamos įrengti priešdesantines užtvaras.
• Objektinės – Minos, skirtos tam tikriems objektams (tiltams, statiniams ir pan.) griauti nustatytu laiku, taip pat užtvaroms daryti. Jos būna nevaldomosios (sprogsta nuo delstinio spogdiklio) arba valdomosios (sprogdinamos radijo bangomis arba laidais perduodamu signalu). Objektinės minos gali būti serijinės gamybos arba surenkamos naudojimo vietoje iš standartinių sprogdinimo priemonių, tokios gali būti turėti labai daug sprogstamosios medžiagos (pvz., iki 10 t).
• Signalinės – Minos, skirtos ne naikinti priešininkui, o duoti signalą. Signalas gali būti šviesinis, garsinis, dūminis. Tokios minos paprastai suveikia nuo spaudžiamojo ar tempiamojo (atotampinio) sprogdiklio.
• Plukdomosios – Minos, skirtos pontoniniams, žemiems arba povandeniniams tiltams ir kt. hidrotechniniams statiniams, plaukiamosioms mašinoms, keltams naikinti. Leidžiamos upe pasroviui išmetant iš laivų arba orlaivių. Speciali konstrukcija užtikrina, kad mina plauktų nedideliame gylyje. Sprogdikliai būna kontaktiniai ir nekontaktiniai.

Pagal veikmę

• Skeveldrinės
• Šratinės
• Fugasinės (ardomosios)
• Kumuliacinės
• Dūminės
• Šviečiamosios

Pagal suveikimo trukmę

• Momentinės
• Delstinės

Pagal valdymo būdą

• Nevaldomosios
• Valdomosios

Pagal sprogdiklio tipą būdą

• Kontaktinės:
  • Su tempiamaisiais sprogdikliais – prie minos sprogdiklio ar apsauginio kaiščio pritvirtinama vielinė atotampa. Užkliuvus už atotampos mina sprogsta. Šie sprogdikliai būdingi skeveldrinėms ar šratinėms priešpėstinėms ir signalinėms minoms. Minos su tokiais sprogdikliais dedamos ties takais, kur gali judėti priešininkas, įėjimuose į pastatus.
  • Su slegiamaisiais sprogdikliais – mina sprogsta, jei jos slėgio jutiklis suspaudžiamas reikiama jėga (priešpėstinių minų – mažesne jėga, prieštankinių – žymiai didesne).
• Nekontaktinės:
  • Seisminės
  • Fotorelinės
• Laikinės

Pagal minavimo būdą

• Rankinio minavimo
• Aviacinio minavimo

ir kt.