Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Išvaizda
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, sutrumpintai Sąvadas – nuo 2018 m. pradėtas ir nuolat atnaujinamas Lietuvoje puoselėjamo nematerialaus kultūros paveldo sąrašas. Sąvado duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Į sąvadą įtraukti Lietuvoje išlikę unikalūs, istoriniu, kultūriniu, etnologiniu ir kitais požiūriais vertingi, bendruomenėms reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo elementai.
Sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2024 m. sąvade buvo 66 vertybės. 2023 m. sąvade buvo 55 vertybės. 2022 m. sąvade buvo 48 vertybės. 2021 m. į sąvadą buvo įtrauktos 39 išsaugotos ar atgaivintos tradicijos.[1]
2018
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse (2018, Lietuva)
- Jūžintų krašto keptinis alus (2018, Aukštaitija)
- Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio apylinkėse (2018, Suvalkija)
- Kūčios (2018, Lietuva)
- Kupiškėnų vestuvės (2018, Aukštaitija)
- Kurtuvėnų Užgavėnės (2018, Žemaitija)
- Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Polka Lietuvoje (2018, Lietuva)
- Senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero (2018, Aukštaitija)
- Sutartinės – lietuvių polifoninės dainos (2018, Lietuva)
- Šiaudinių sodų tradicija (2018, Lietuva)
2019
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas (2019, Aukštaitija)
- Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija (2019)
- Lietuviškos ristynės (2019, Lietuva)
- Muzikavimas bandonija Tauragės krašte (2019, Mažoji Lietuva)
- Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas (2019, Aukštaitija)
- Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika (2019, Aukštaitija)
- Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (2019, Lietuva)
- Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte (2019, Vilnija)
- Visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė Sabantujus (2019, Mažumos)
2020
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Drevinė bitininkystė Varėnos krašte (2020, Lietuva)
- Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba (2020, Mažoji Lietuva)
- Lietuvos karaimų vestuvių tradicija (2020, Mažumos)
- Mažosios Lietuvos delmonai (2020, Mažoji Lietuva)
- Pirčių lankymo tradicija (2020, Lietuva)
- Totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija (2020, Mažumos)
- Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje (2020, Aukštaitija)
- Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija (2020, Lietuva)
- Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija (2020, Žemaitija)
2021
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvininkų dainavimo tradicija (2021, Mažoji Lietuva)
- Lietuvos totorių gastronominė tradicija (2021, Mažumos)
- Pintinių juostų pynimo tradicija (2021, Lietuva)
- Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba (2021, Lietuva)
- Poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere (2021, Aukštaitija)
- Rasos šventė Kernavėje (2021, Vilnija)
- Šilinių dzūkų grybavimo tradicija (2021, Dzūkija)
- Žolinės atlaidų šventimo tradicija Krekenavoje (2021)
2022
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Akmentašystės tradicija Kelmėje (2022, Žemaitija)
- Būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje (2022, Aukštaitija)
- Kapinių šventė Kisiniuose (2022, Mažoji Lietuva)
- Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose (2022, Aukštaitija)
- Naminio alaus gamyba Biržų ir Kupiškio kraštuose (2022, Aukštaitija)
- Palangos Jurginės – pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė (2022, Mažoji Lietuva)
- Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime (2022, Dzūkija)
- Dzūkų smuikavimas – strykinis griežimas (2022, Dzūkija)
- Ritinis – lietuvių komandinio sporto žaidimas, dar vadinamas „Ripka“ (2022, Lietuva)
- VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi - Fiziko diena (2022, Lietuva)
2023
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skiedrinės stogdengystės tradicija (2023, Lietuva)
- Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime (2023)
- Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija (2023, Mažoji Lietuva)
- Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime (2023, Suvalkija)
- Balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicija (2023, Lietuva)
- Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose (2023, Suvalkija)
- Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos (2023, Mažoji Lietuva)
2024
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje (2024, Mažoji Lietuva)
- Klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte (2024, Suvalkija)
- Lietuvos heraldikos tradicija (2024, Lietuva)
- Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje (2024, Mažumos)
- Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje (2024, Mažoji Lietuva)
- Šukionių kaimo Mojavos (Gegužinės pamaldos) (2024)
- Tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje (2024, Lietuva)
- Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose (2024, Mažoji Lietuva)
- Arimo arkliais tradicijos gaivinimas Lazdijų krašte (2024, Dzūkija)
- Kafijos gėrimo kultūros gaivinimas Mažojoje Lietuvoje (2024, Mažoji Lietuva)
- Lietuviškos pirties akademija (2024, Lietuva)[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos 7 regionų tradicijos: jos gyvos todėl, kad kažkam yra svarbios. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-07-08.
- ↑ Savadas (2024-03-04) Nematerialaus kultūros paveldo sąvade – gyvosios ir nykstančios tradicijos, bendruomenes ir tautą vienijantys ženklai