Bandonija
Bandonija – dumplinis liežuvėlinis aerofoninis muzikos instrumentas, vokiška koncertinos atmaina. Keturbriaunio korpuso galuose įtaisyti diskanto ir boso mygtukai. Tempiant ir suglaudžiant dumples, garsų aukštis kinta. 1840 m. bandoniją sukonstravo H. Bandas (Vokietija). Daugiausia naudojama Argentinoje ir Urugvajuje, kur ja atliekama tango muzika.
Lietuvoje (labiausiai Žemaitijoje) ėmė plisti nuo XIX a. II pusės, daugiausiai „Alfred Arnold“ (Vokietija) firmos bandonijos. Nuo XX a. I pusės kartais vartojamos ir vietinių meistrų darbo bandonijos. Griežiama solo ir duetu, kaimo kapelose, folkloro ansambliuose.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bandonija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
