Ispanijos Nyderlandai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ispanijos Nyderlandai
ol. Spaanse Nederlanden

1581 – 1713
Valstybė Šventosios Romos imperija
Apskritis Burgundijos apskritis
Administracinis centras Briuselis
Valstybės 7 (1648)

Ispanijos Nyderlandai – administracinis-teritorinis Šventosios Romos imperijos vienetas 1581–1713 m. dabartinės Belgijos, Liuksemburgo ir šiaurinės Prancūzijos teritorijoje. Jį sudarė tam tikras skaičius feodalinių valstybių, kurias visas valdė Ispanijos Habsburgų dinastija.

Kartais Ispanijos Nyderlandų pradžia laikomi 1556 m., kai Karolis II perdavė Nyderlandus Ispanijos Habsburgų atšakai.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1556 m. Habsburgų Nyderlandus[neveikianti nuoroda] valdęs Karolis II atsisakė sosto ir paskelbė, kad visos Habsburgų valdos padalijamos į kelias dalis. Habsburgų Nyderlandai, kaip ir visa Burgundijos apskritis, turėjo pereiti Ispanijos Habsburgų atšakai, t. y. jo sūnui Filipui II. Kadangi 1568 m. Nyderlanduose prasidėjo Nyderlandų revoliucija, o 1581 m. septynios šiaurinės provincijos atsiskyrė kaip nepriklausoma valstybė Nyderlandų Septynių Provincijų Respublika, Habsburgų valdos Nyderlanduose labai sumažėjo. Tik Parmos hercogo Aleksandro Farnezės dėka, pietinės Habsburgų Nyderlandų teritorijos buvo išlaikytos Ispanijos karūnai. Po 1581 m. jos tapo žinomos kaip Pietiniai Nyderlandai, arba Ispanijos Nyderlandai.

Nepaisant to, kad 1581 m. de facto atsiskyrė šiaurinės provincijos, Ispanija šio atsiskyrimo nepripažino ir išliko karo būklėje su Nyderlandais iki pat 1648 m. Vestfalijos sutarties. Šio Aštuoniasdešimties metų karo metu buvo nualintas krašto ūkis, daug gyventojų migravo į šiaurę, t. y. į Nyderlandus, bėgdami nuo Ispanijos inkvizicijos ir mokesčių politikos. Seniau turtingiausia Žemutinių provincijų pietinė dalis dabar ėmė nusileisti šiaurinei, kur egzistavo nepriklausoma valstybė.

1648 m. Ispanija buvo priversta pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybę ir atiduoti nepriklausomiems Nyderlandams šiaurines Flandrijos, Brabanto provincijų dalis (jos tapo administruojamos kaip generalinės žemės). Tuo pačiu metu Ispanija kariavo su Prancūzija, kurios armijos siaubė pietinius Ispanijos Nyderlandų pakraščius. 1659 m. Pirėnų sutartimi Prancūzija atėmė Artua ir Kambrė. 1668 ir 1678 m. sutartimis ji pasiėmė pietinę Flandriją ir pietinį Hainautą. Po šių sutarčių susiformavusi šiaurinė Prancūzijos riba atitinka dabartinę Prancūzijos-Belgijos sieną. Taip Pietinių Nyderlandų teritorijos labai susitraukė.

1701–1713 m. Ispanija įsitraukė į Ispanijos įpėdinystės karą, po kurio ji visiškai pralaimėjo. 1713 m. Utrechto sutartimi jos valdoma teritorija Ispanijos Nyderlandai perėjo Habsburgų monarchijai ir tapo žinomi kaip Austrijos Nyderlandai.

Provincijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nyderlandų feodalinės valstybėlės ir provincijos su 1648 m. padalinimo riba.
Ispanijos Habsburgų valdos 1580 m.

Kai iš buvusių 17 Habsburgų Nyderlandų provincijų 7 paskelbė nepriklausomybę, Pietiniams Nyderlandams liko 10 provincijų. 1648 m. Ispanijos Nyderlandus sudarė:

Kunigaikščiai ir vietininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijos Nyderlandus valdė šie Ispanijos karaliai, kurie nominaliai titulavosi Burgundijos kunigaikščiais:

Ispanijos Nyderlandai buvo valdomi vietininkų, kurie šiame administraciniame vienete atstovavo Burgundijos kunigaikščius:

Žemutinių Provincijų istorija
Belgijos | Liuksemburgo | Nyderlandų
Galija Germanija
Romos imperija:
(Belgika, Ž. Germanija)
Frankų valstybė Fryzai, Saksai
Frankų imperija:
V. Frankai > Lotaringija > Šv. Romos imp.
Žemutinės provincijos:
Burgundijos > Habsburgų
P. Nyderlandai:
Ispanijos > Austrijos
Nyderlandų rev. > 7 provincijos
Prancūzijos imperija Batavijos r. > Olandijos k.
Jungtinė Nyderlandų karalystė
Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.