Barselonos grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Comtat de Barcelona
Barselonos grafystė
Ispanijos markos dalis (iki 1137)
Aragono karūnos dalis (nuo 1137)
Coras del Emirato de Córdoba.png
801 – 1716 Flag of Cross of Burgundy.svg

Barselonos grafų herbas of

Barselonos grafų herbas

Location of
Sostinė Barselona
Kalbos katalonų
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai

Barselonos grafystė (pranc. Comté de Barcelone, isp. Condado de Barcelona, kat. Comtat de Barcelona) – istorinė grafystė dabartinės Katalonijos teritorijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorija, vėliau įėjusi į grafystės sudėtį, nuo V a. priklausė vestgotų karalystei. VIII a. pradžioje ją užkariavo arabai (maurai) ir prijungė prie Omejadų kalifato. Kuomet 801 m. Karolis Didysis nukariavo dalį šių teritorijų, jis suformavo Barselonos grafystę, ir inkorporavo ją į Ispanijos marką.

Pirmieji Barselonos grafai buvo tiesiogiai skiriami Karolingų, ir jais neretai tapdavo Gotijos markgrafai. Tiesa, Sunifredui I, kuris 834 m. tapo Urželio grafu, per kurį laiką pavyko į savo rankas sutelkti daugumą vietos grafysčių, įskaitant ir Barseloną. Nors 848 m. valdžia Barselonoje vėl perėjo Gotijos markgrafams, Sunifredo sūnus Vilfredas Plaukuotasis 878 m. atkūrė savo tėvo valdžią ne tik Barselonoje, bet ir daugumoje aplinkinių grafysčių, taip įtvirtindamas Sunifredo dinastiją, valdžiusią šalį iki pat XIII a.

Valdant grafams, Barselonos grafystė tapo stipriausia valstybe regione, o Barselona - stipriausiu miestu. Daugumos aplinkinių grafysčių titulai teliko nominalūs, todėl Barselonos grafystė išsiplėtė Gironos, Besalu, Osonos, Serdanjos sąskaita. Tik Urželyje įsitvirtino kita dinastinė linija. Be to, Barselonos grafai galiausiai atsisakė paklusti Frankų imperijos karaliams, taip tapdami nepriklausomais. XI-XII a. grafystė aktyviai dalyvavo Kryžiaus karuose ir vykdė rekonkistą. Todėl Barselona galiausiai iš musulmonų atkovojo ir Taragoną, o vėliau - ir Ljeidą bei Tortosą.

Grafystė Aragono karūnoje

Kuomet 1137 m. Ramonas Berengeris IV vedė gretimos Aragono karalystės princesę Petronilją, Barselonos grafystė tapo sudėtine didesnės Aragono karūnos dalimi. Visi vėlesni Barselonos grafai kartu tituluodavosi ir Aragono karaliais. Į grafystę įjungtos beveik visos senosios Katalonijos grafystės, tarp jų ir Rusijonas, Serdanija ir kitos. Tiesa, kaip atskiros valdos Katalonijoje egzistavo Urželio ir Empurijos grafystės, Andora.

Po to, kai paskutinis iš Barselonos dinastijos kilęs karalius Martynas mirė be įpėdinių, 1412 m. valdžią Barselonos grafystėje ir Aragono karalystėje perėmė Trastamarų dinastija. Šiai valdant, 1474 m. Aragonas susijungė su Kastilijos karalyste. Po šio susijungimo Barselonos grafystė išlaikė savo teisinę sistemą ir autonomiją bei savarankišką titulą, kuriuo tituluodavosi Ispanijos karaliai. Grafystė buvo panaikinta 1716 m., ir inkorporuota į Ispanijos sudėtį.

Grafai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barselonos ir Aragono teritorijų kaita

Skiriami grafai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sunifredo (Barselonos) dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1162 m. barselonos grafais tituluodavosi visi Aragono karaliai. 1716 m. titulas buvo panaikintas.