Jošijas
| Jošijas | |
|---|---|
| |
| Jošijo atvaizdas iš Guillaume Rouillé Promptuarii Iconum Insigniorum, 1553 m. | |
| Dovydo dinastija | |
| Gimė | 648 m. pr. m. e. |
| Mirė | 609 m. pr. m. e. |
| Tėvai | Amonas |
| Vaikai | Johananas, Jehojakimas, Zedekijas, Jehoahazas |
| Religija | judaizmas |
| Judėjos karalius | |
| Ėjo pareigas | 640 – 609 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Amonas |
| Įpėdinis | Jehoahazas |
Jošijas arba Jozijas (apie 648–609 m. pr. m. e.) – Judėjos karalius, religinės reformos iniciatorius, valdęs ~640–609 m. pr. m. e.[1]
Jošijo senelis buvo karalius Manasas, o tėvas – Amonas. Sostas Jošijui atiteko po tėvo nužudymo 641 m. pr. m. e., tuo metu jam buvo aštuoneri. Judėjos karalystė jau šimtmetį buvo Asirijos imperijos vasalė, tačiau susiklostė palankios sąlygos Judėjai išsikovoti daugiau savarankiškumo: po karaliaus Ašurbanipalo mirties imperijoje tvyrojo chaosas, o Egiptas buvo nusilpęs. 621 m. pr. m. e. Jošijas iniciavo reformas, kuriose kertinį vaidmenį atliko Jeruzalės šventykla. Joje leista garbinti tik Jahvę, panaikintos vietinės šventvietės, aukojimai buvo atliekami Jeruzalėje.[1]
Anot Biblijos, Jošijas žuvo stojęs į mūšį su Egipto faraonu Nechu II (pats jam metė iššūkį), išžygiavusiu padėti Asirijai, kuriai grasino babiloniečiai. Kaip minima 2 Karalių knygos 23,29, Nechas užmušęs Jošiją ties Megidu. Jo sūnus karalius Jehojakimas tapo Asiriją nugalėjusios Babilonijos vasalu.[1]