Šivta
30°53′š. pl. 34°38′r. ilg. / 30.88°š. pl. 34.63°r. ilg.
Smilkalų kelias – Negevo dykumos miestai (Avdatas, Haluca, Mamšitas, Šivta) * | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | ![]() |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iii, v |
![]() |
(angl.) (pranc.): 1107 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2005 (29-oji sesija) |
![]() |
Šivta |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Šivta (hebr. שבטה) – senovės nabatėjų miestas prekybiniame Smilkalų kelyje Negeve Izraelyje. Miestas 2005 m. buvo įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Manoma, Šivta išaugo iš gyvenvietės su nakvynės namais I a. pr. m. e. dviejų prekybos kelių kryžkelėje: iš Nicanos (Nitzana) į Avdatą ir iš Nicanos į Halucą. Čia buvo aptarnaujami vykstantys pro šalį keliauninkai ir pirkliai. Nabatėjams pradėjus vystyti Negeve žemdirbystę, Šivtoje buvo auginami vynuogynai, vystoma arklininkystė. Bizantijos laikotarpiu į Šivtą atėjo krikščionybė, pastatytos naujos bažnyčios. Tai buvo klestėjimo metai: pro miestą keliavo karavanų vilkstinės iš Egipto į šiaurę ir iš Rytų šalių į Viduržemio jūros uostus ir Europą, piligrimai, kaip manoma, traukė į Šv. Kotrynos vienuolyną Sinajaus pusiasalyje. Užkariavus arabams, Šivta dar kurį laiką gyvavo, bet vėliau prasidėjo ekonominis nuosmukis, mažėjo gyventojų, o laikotarpyje tarp VIII a. ir IX a., panašiai kaip Haluca ir Nicana, miestas buvo paliktas.
-
Vandens saugykla
-
Pietinė bažnyčia
-
Vynuogių spaudykla
-
Gatvė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
- Šivtos įžymybės Archyvuota kopija 2012-12-10 iš Wayback Machine projekto.
|