Bahajų pasaulinis centras
32°49′45.828″ š. pl. 34°58′17.936″ r. ilg. / 32.82939667°š. pl. 34.97164889°r. ilg.
| Bahajų šventosios vietos Haifoje ir Vakarų Galilėjoje | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Bahajų sodai | |
| Vieta |  Izraelis
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, vi |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1220 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2008 (32-oji sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Bahajų pasaulinis centras – bahajų tikėjimo išpažinėjų piligrimystės,[1] dvasinis ir administracinis centras, esantis Izraelio miestuose Haifoje ir Ake vakarų Galilėjoje. Pagrindiniai bahajų centro objektai, įskaitant Karmelio kalno terasose plytinčius sodus, bahajų pirmtakų Bahaulos (1817–1892) ir Babo (1819–1850) šventoves, 2008 m. buvo įtraukti į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Objektui priklauso 26 statiniai, paminklai ir šventvietės, sudarantys 11 atskirų kompleksų Ake ir Haifoje. Visi jie susiję su pirmtakų kulto įkūrėjų vardais. Be kitų, čia išsaugota Bahaulos kapavietė prie Ako ir Babo mauzoliejus, taip pat teritorijoje yra kapinės, eilė šiuolaikinių neoklasicizmo stiliaus pastatų, kuriuose įsikūrusi administracija, archyvai, tyrimų centrai. Bahajų sodai įveisti 19 terasų, kurios nuo kalno leidžiasi apie 1 km ilgio atkarpoje, iki 400 m pločio. Tai viena iš lankomiausių Izraelio vietų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turkų sultono nutarimu 1868 m. grupė kalinių atvyko į uostą prie Karmelio kalno. Tarp naujakurių tremtinių buvo ir Bahaula su šeima. Jam mirus 1892 m. buvo palaidotas šalia Ako. Ši kapavietė tapo viena svarbiausių bahajų šventviečių. 1909 m. Babo palaikai buvo perkelti į mauzoliejų Haifoje, Karmelio kalno šlaite (praėjus beveik 60 metų po jo mirties). 1953 m. čia buvo galutinai užbaigtas memorialo statinys su kolonada ir paauksuotu kupolu, tapęs miesto akcentu.
1987 m. Bahajų pasaulinis centras nusprendė šventąją kapavietę apsupti sodais, kurie bahajų maldininkams tarnautų keliu, vedančiu į švenčiausią vietą. Juos suprojektuoti ir įrengti buvo pavesta iraniečių kilmės emigrantui architektui Fariborz Sahba. Sodai terasose buvo oficialiai atidaryti 2001 m. dalyvaujant Izraelio valdžios atstovams.
Bahajų pasaulinis centras bahajams atstoja šventas piligrimystės vietas, kurios buvo nurodytos Švenčiausioje knygoje Kitab-i-Aqdas kaip būtinos bent kartą aplankyti kiekvienam bahajui per savo gyvenimą, tačiau jos šiuo metu neprieinamos. Tai namas Bagdade, kur keletą metų gyveno pats Bahaula (Irakas; šiitų konfiskuotas 1922 m., sugriautas 2013 m.) ir Babo namas Širaze (Iranas; galutinai sunaikintas per Irano revoliuciją 1979 m.).[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Babo šventykla Haifoje -
Bahaulos šventykla prie Ako -
Antkapiniai paminklai -
Haifos piligrimų priėmimo namai -
Archyvų rūmai -
Teisingumo rūmai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bahá'í World Centre (2007). „What is pilgrimage?“. Bahá'í World Centre. Suarchyvuotas originalas 2018-06-22. Nuoroda tikrinta 2008-08-10.
- ↑ Smith, Peter (2000). „Pilgrimage“. A concise encyclopedia of the Bahá'í Faith. p. 269.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje
- Bahajų pasaulinis centras. Oficiali svetainė
- Bahajų sodai. Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto.
- Bahajų piligrimystė Archyvuota kopija 2023-06-22 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||
