Armagedonas
Armagedonas (hebr. הַר מְגִדּוֹ = Har Məgīddō, sen. gr. Ἁρμαγεδών, lot. Armagedōn) – Naujajame Testamente, Apreiškimo Jonui 16,16, minima vieta, kur laikų pabaigoje žemės karaliai, vedami tamsos jėgų, kariausią su Dievo pajėgomis. Pavadinimas, manoma, hebrajiškos kilmės ir reiškia „Megido kalva“,[1] „kalnas prie Megido“.[2]
Megido vietovė (dab. šiaurės Izraelis) dėl savo strateginės reikšmės buvo daugelio karinių susirėmimų vieta.[1] Teigiama, kad šis miestas kontroliavo perėjimą dviem karo ir prekybos keliais, vienas iš kurių jungė Egiptą su kraštais, kur dabar įsikūrusios Irano, Irako, Turkijos ir Sirijos valstybės, o kitas – Jeruzalę su dabartiniu Libanu.[3]
Armagedono terminą neretai vartoja protestantų fundamentalistai, taip įvardydami būsimą pragaištingą kovą tarp gėrio ir blogio jėgų.[1] Jehovos liudytojai Armagedonu vadina eschatologinį mūšį, per kurį Jahvė įveiksiąs Šėtoną.[2]
Terminas vartojamas ir perkeltine prasme, pvz., įvardijant branduolinį pasaulinį karą.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Armageddon. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.
- ↑ 2,0 2,1 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 31 psl.
- ↑ „Megidas: archeologų radinys ir tikroji krikščionio tapatybė“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.