Enrico Fermi
Išvaizda
- Panašias reikšmes žr. čia
| Enrikas Fermis it. Enrico Fermi | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. rugsėjo 29 d. Roma, Italija |
| Mirė | 1954 m. lapkričio 28 d. (53 metai) Čikaga, JAV |
| Tautybė | italas |
| Veikla | italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas |
| Sritis | Fizika |
| Alma mater | Scuola Normale Superiore |
| Doktorant. vadovas | Luigi Puccianti |
| Žymūs studentai | Owen Chamberlain |
| Žinomas (-a) už | Valdoma grandininė branduolinė reakcija, Fermi-Darko statistika, beta skilimo teorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nobelio fizikos premija (1938) | |
| Enrico Fermi | |
| Parašas | |
Enrikas Fermis (it. Enrico Fermi, 1901 m. rugsėjo 29 d. Roma, Italija – 1954 m. lapkričio 28 d. Čikaga, JAV) – vienas žymiausių Italijos fizikų.[1] Pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1938 m. atsiėmęs Nobelio premiją Stokholme į Italiją nebegrįžo (buvo fašizmo kritikas, turėjo žmoną žydę ir du vaikus) ir nuvyko į JAV. 1942 m. gruodžio 2 d. jam vadovaujant pradėjo veikti pirmasis branduolinis reaktorius.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Romualdas Karazija. Fermi Enrico (Enrikas Fermis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 43-44 psl.
