Antoine Henri Becquerel
Antuanas Anri Bekerelis | |
---|---|
Gimė | 1852 m. gruodžio 12 d. Paryžius, Prancūzija |
Mirė | 1908 m. rugpjūčio 25 d. (55 metai) Le Croisic, Prancūzija |
Tautybė | prancūzas |
Sritis | fizika, chemija |
Organizacijos | Conservatoire des Arts et Metiers École Polytechnique Muséum National d'Histoire Naturelle |
Alma mater | École Polytechnique, École des Ponts et Chaussées |
Žymūs studentai | Marija Kiuri |
Žinomas (-a) už | radioaktyvumas |
Žymūs apdovanojimai | |
Nobelio fizikos premija (1903) | |
Parašas | |
Antuanas Anri Bekerelis (pranc. Antoine Henri Becquerel, 1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anri Bekerelis gimė Paryžiuje, studijavo mokslą Politechnikos koledže (École polytechnique) ir inžineriją Valstybinėje tiltų ir kelių mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées). 1890 m. vedė Louise Désirée Lorieux.
1892 m. trečiasis iš savo šeimos užėmė taikomosios fizikos kėdę Muséum national d'histoire naturelle muziejuje. 1884 m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi Tiltų ir greitkelių departamente.
1896 m., tyrinėdamas urano fosforescenciją, atsitiktinai atrado radioaktyvumą. Tirdamas Vilhelmo Rentgeno darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp fotografinių plokštelių ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio branduolinio spinduliavimo atradimo.
1903 m. Anri Bekerelis už radioaktyvumo atradimą gavo Nobelio fizikos premiją.
1908 m. išrinktas Mokslų akademijos (Académie des Sciences) nuolatiniu sekretoriumi. Tais pačiais metais, sulaukęs 55, mirė Le Croisic.
Pasiekimai ir palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1900 m. gavo Rumfordo medalį.
- 1901 m. gavo Helmholco medalį.
- 1903 m. pelnė Nobelio fizikos premiją.
- 1905 m. gavo Bernardo medalį.
Mokslininko vardu yra pavadintas SI sistemos radioaktyvumo vienetas bekerelis (Bq). Taip pat jo garbei yra pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antoine Henri Becquerel. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-12).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija Archyvuota kopija 2008-07-23 iš Wayback Machine projekto. (angl.)