Subrahmanyan Chandrasekhar

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Subramanjanas Čandrašekharas
angl. Subrahmanyan Chandrasekhar
tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர்
Subrahmanyan Chandrasekhar.gif
Gimė 1910 m. spalio 19 d.
Lahoras (tada Indija, dabar Pakistanas)
Mirė 1995 m. rugpjūčio 21 d. (84 metai)
Čikaga
Tautybė Tamilas
Sutuoktinis (-ė) Lalitha Doraiswamy
Veikla JAV astrofizikas
Alma mater Kembridžo universitetas
Doktorant. vadovas Ralph Howard Fowler ir Arthur Stanley Eddington
Žymūs apdovanojimai

Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta Chandra
1967 m. Nacionalinis mokslo medalis
1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis
Nobelio fizikos premijos laureatas

Parašas
Subrahmanyan Chandrasekhar signature.png

Subrahmanjanas Čandrašekharas (angl. Subrahmanyan Chandrasekhar, tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர் , 1910 m. spalio 19 d. Lahoras – 1995 m. rugpjūčio 21 d. Čikaga) – JAV astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas. Jo vardu pavadinta Čandrasekaro riba.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastumas yra tiesos garantas.
—Paskaita atsiimant Nobelio premiją[1]

Gimęs 1910 m. Čandra iki dvylikos metų nelankė mokyklos (buvo mokomas namie).[2]

1930 m. baigė Madraso universitetą (Indija), 19301933 m. studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 19331937 m. šio universiteto Švč. Trejybės koledžo bendradarbis, nuo 1937 m. Čikagos universiteto Jorko astronomijos observatorijos darbuotojas, 1938 m. profesorius.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo pakviestas dalyvauti Manhatano projekte atominei bombai kurti, tačiau jo politinio patikimumo tikrinimai užtruko pernelyg ilgai.[2] Vietoj to, profesorius užsiimė balistika, paskelbė tokių darbų kaip Optimalus aukštis 105 mm sviediniui susprogdinti (ir tai buvo dukart aukščiau nei įprasta) [3]

19521971 m. žurnalo „Astrophysical Journal“ vyr. redaktorius.

1944 m. Londono karališkosios draugijos, 1955 m. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys.

Svarbiausi darbai iš žvaigždžių sandaros:

  • Baltųjų nykštukių teorija: „Žvaigždžių struktūros tyrimo įvadas“ (An Introduction to the Study of Stellar Structure) 1939 m.,
  • Žvaigždžių dinamika: „Žvaigždžių dinamikos dėsniai“ (Principles of Stellar Dynamics) 1942 m.,
  • Spinduliuotės pernašos žvaigždžių ir planetų atmosferose: „Spinduliuotės pernaša“ (Radiative Transfer) 1950 m.
  • Juodųjų skylių matematinė teorija: „Matematinė juodųjų skylių teorija“ (Mathematical Theory of Black Holes) 1983 m.

Vedęs, sakosi esąs dėkingas savo žmonai Lalitha Doraiswamy už „kantrų supratimą, palaikymą ir padrąsinimą“.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta „Čandra“. 1967 m. Nacionalinis mokslo medalis. 1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis. 1983 m. gavo Nobelio fizikos premiją už teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
  2. 2,0 2,1 2,2 „S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18. 
  3. Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139 [1]