Ben Feringa
| Bernardas Feringa ol. Bernard Lucas Feringa | |
|---|---|
| |
| Bernardas Feringa, 2015 m. | |
| Gimė | 1951 m. gegužės 18 d. Bargeris-Kompaskumas, Emeno sav.  Nyderlandai
|
| Tėvas | Geert Feringa (1918–1993) |
| Motina | Lies Feringa (Hake, 1924–2013) |
| Sutuoktinis (-ė) | Betty Feringa |
| Vaikai | * |
| Veikla | chemikas |
| Sritis | organinė chemija medžiagotyra nanotechnologija fotochemija |
| Organizacijos | Groningeno universitetas |
| Alma mater | Groningeno universitetas |
| Žinomas (-a) už | molekulines mašinas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Ben Feringa |
Bernardas Feringa (ol. Bernard Lucas (Ben) Feringa, g. 1951 m. gegužės 18 d. Nyderlanduose) – olandų chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
B. Feringa gimė 1951 m. gegužės 18 d. ūkininkų Feringų katalikiškoje šeimoje, buvo antru iš dešimties vaikų. Augo šeimos ūkyje, įsikūrusiame Emeno municipalitete, pasienyje su Vokietija. Su žmona Betty turi tris dukras, gyvena Paterswolde, netoli Groningeno.
Magistro laipsnį su pagyrimu gavo Groningeno universitete 1974 m. Tame pačiame universitete 1978 m. gavo chemijos daktaro laipsnį už darbus fenolių asimetrinio oksidavimo srityje. 1979–1984 m. dirbo Royal Dutch Shell kompanijoje Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nuo 1984 m. – lektorius, profesorius Groningeno universitete, nuo 2011 m. – Nyderlandų Karališkosios mokslų akademijos viceprezidentas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
B. Feringa dirba stereochemijos, homogeninės katalizės, molekulinių nanotechnologijų srityje. 2016 m. kartu su Jean-Pierre Sauvage ir Fraser Stoddart gavo Nobelio chemijos premiją už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę.[1]
B. Feringa labiausiai žinomas dėl to, kad sukūrė molekulinius variklius, kai sukimasis molekulės viduje reguliuojamas šviesos impulsais. Šių variklių pagalba galima keisti medžiagų savybes. Medžiagų moksle jau esama išmaniųjų paviršių: molekulės keičia formą nuo šviesos, tampa drėkinančios arba nedrėkinančios, atstumiančios vandenį arba ne.
B. Feringa 2008 m. Vilniuje vykusioje tarptautinėje organinės sintezės konferencijoje „Balticum Organicum Syntheticum“ skaitė pranešimą. Šio mokslininko laboratorijoje stažavosi Vilniaus universiteto doktorantas Marius Jurgelėnas, magistro darbą atliko prof. Edvino Orento studentas Giedrius Zolubas.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „The Nobel Prize in Chemistry 2016“. Nobelprize.org. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
- ↑ VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus