Kurganų hipotezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Indoeuropiečių migracijų nuo maždaug 4000 iki 1000 m. pr. m. e. žemėlapis pagal kurganų modelį. Migracija į Anatoliją (parodyta brūkšniuota linija) galėjo vykti per Kaukazą arba per Balkanus. Rožine spalva pažymėta indoeuropiečių protėvynė (Samaros kultūra, Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e.
Kurganų kultūra

Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) yra vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėjearcheologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Kurganų modelis yra plačiausiai priimtas indoeuropiečių kilmės scenarijus[1], nors alternatyvios teorijos, pvz., nurodančios indoeuropiečių protėvyne buvus Anatoliją, turi savo šalininkų. V. Safronovo Balkanų hipotezės šalininkų daugiausia yra buvusios TSRS teritorijoje. Mokslininkai, kurie laikosi kurganų hipotezės, sieja kurganus ir duobinių kapų kultūrą su indoeuropiečių protėviais, gyvenusiais Juodosios jūros pakrančių stepėse ir pietryčių Europoje nuo V iki III tūkst.pr.m.e.

Kurganų hipotezę XX a. šeštajame dešimtmetyje pirmoji suformulavo Marija Gimbutienė, ji kurganų kultūrą suskirstė į keturis vienas po kito ėjusius periodus, kurių ankstyviausias (kurganų I) apėmė Samaros ir Seroglazovo kultūras Dniepro-Volgos regione vario amžiuje (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros atstovai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie, pasak modelio, III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje Ponto-Kaspijos stepėje ir Rytų Europoje.[2]

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. publikuotame leidinyje „The Prehistory of Eastern Europe, Part 1“ Marija Gimbutienė pateikė naujovišką tarpdisciplininę archeologijos ir lingvistikos sinteze besiremiančią indoeuropiečių kilmės teoriją. Pagal kurganų modelį indoeuropiečių protėvyne buvo Ponto-Kaspijos stepė, kurioje kalbėta indoeuropiečių prokalbe. Kurganų kultūra palaipsniui išplito į visas palei Juodąją jūrą esančias stepes.

Kurganų kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurganų kultūros sąvoką 1956 m. įvedė archeologė Marija Gimbutienė, taip bandydama sujungti vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras, egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje. Šios archeologinės kultūros panašios laidojimo būdais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Strazny, Philipp (Ed). (2000), Dictionary of Historical and Comparative Linguistics (1 ed.), Routledge, ISBN 978-1-57958-218-0
  2. Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), „Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.