Hernando de Soto
Ernandas de Sotas | |
---|---|
Gimė | 1496 m./1497 m. dab. Badachoso provincija, Ispanija |
Mirė | 1542 m. gegužės 21 d. (~46 metai) dab. Luiziana, JAV |
Veikla | ispanų keliautojas ir konkistadoras. |
Vikiteka | Hernando de Soto |
Parašas | |
Ernandas de Sotas (g. 1496/1497 m. Badachoso prov., Ispanijoje – m. 1542 m. gegužės 21 d. dab. Luizianoje) – ispanų keliautojas ir konkistadoras.
1514 m. de Sotas išvyko į Naująjį pasaulį, dalyvavo Panamos užkariavime. 1530 m. tapo Nikaragvos miesto Leono valdytoju. Rengė ekspedicijas, siekdamas rasti sąsiaurį, jungianti Atlanto ir Ramųjį vandenynus. To padaryti nepavykus 1532 m. prisijungė prie Fransisko Pisaro rengto Peru užkariavimo ir netrukus tapo vienu svarbiausių jo dalyvių. Vėliau de Sotas įsivėlė į konfliktą su Diegu de Almagru ir grįžo į Ispaniją. Čia jis buvo sutiktas kaip Peru užkariavimo didvyris ir pelnė karališką malonę. Konkistadoras buvo paskirtas Kubos valdytoju ir 1539 m. išsiruošė į ekspediciją Floridos link (keliauti jį įkvėpė iš ten grįžusio Alvaro Nunjeso Kabesa de Vakos pasakojimai).
Išsilaipinęs Floridoje, de Sotas pradėjo kelionę į šiaurę, vėliau į pietvakarius, per dabartines Džordžijos, Šiaurės ir Pietų Karolinos, Tenesio, Alabamos ir Misisipės valstijas. Tačiau konkistadorams nepavyko aptikti aukso ar kitų brangenybių, o 1540 m. jie susidūrė su karinga Misisipės kultūros mobilių gentimi ir patyrė didelių nuostolių. 1541 m. ekspedicija buvo užpulta čikasų. Gegužę jie pasiekė Misisipės upę. De Sotui prireikė mėnesio laiko perkelti 400 žmonių ekspediciją per upę. Peržiemoję prie Arkanzaso upės keliautojai pradėjo chaotiškas keliones po Arkanzasą, vėliau grįžo atgal prie Misisipės. 1542 m. gegužės 21 d. Ernandas de Sotas mirė nuo geltonojo drugio.[1] Kadangi de Sotas save indėnams pristatė save kaip Saulės dievą, jo bendražygiai naktį slapčia palaidojo de Soto kūną, kad nepaaiškėtų apgavystė. Po konkistadoro žūties likę ekspedicijos dalyviai patraukė į pietvakarius, dabartinį Teksasą, bet ten atradę nederlingas žemes buvo priversti grįžti atgal prie Misisipės. Sukonstravę 7 brigantinas jie patraukė Misisipe žemyn, vėliau Meksikos įlankos pakrante kol pasiekė ispanų kolonijas Meksikoje. Iš 700 praėjusių ekspediciją grįžo tik apie 300.[2]
Nors de Sotas neatrado ieškomų lobių, jo ekspedicija buvo itin svarbi kultūrine ir geografine prasme – jis buvo pirmasis europietis ištyrinėjęs pietryčių JAV regioną, taip pat buvo aprašyta Misisipės kultūra. Ekspedicijos metu ištrūkę arkliai davė pradžią mustangų populiacijai Amerikoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hernando de Soto. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ „Konkistadorai“ Arturas Lielajis, Vilnius, Vaga: 1982. p. 320–323