Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio LR KT)
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis
Buveinė (2023)
Fasadas (2007)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismasteisminė Lietuvos valdžios institucija, sprendžianti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą.

Konstitucinės priežiūros (kartais vad. konstitucinės justicijos) subjektas.

Dirba nuo 1993 m. rugsėjo 15 d.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis - LR KT teisėjai

Sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik 1 kadencijai. Kas 3 metai Teismas trečdaliu atnaujinamas. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio Teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Į Teismą dažnai yra skiriami teisės mokslininkai ir teisės pedagogai. 2011-2014 m. Konstituciniame Teisme iš 9 teisėjų buvo net 4 profesoriai ir 3 docentai. Tokio lygio, tokio išsimokslinimo Konstitucinio Teismo sudėties iki tol dar nebuvo[1].

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismui vadovauja pirmininkas.

LR KT pirmininkai:

Teisėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014-2017 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2023 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompetencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priima nutarimus bei teikia išvadas. Nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi erga omnes.

Nagrinėja bylas ir priima nutarimus dėl:

  1. įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai;
  2. Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;
  3. Vyriausybės aktų atitikimo LR Konstitucijai ir įstatymams.

Teisės aktas gali prieštarauti LR Konstitucijai dėl normų turinio, reguliavimo apimties, formos ar priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkos. Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

  1. ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
  2. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
  3. ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja LR Konstitucijai;
  4. ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja LR Konstitucijai.

Kreipimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisę kreiptis su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:

  • dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
  • dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
  • dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

Prašyti išvados visais Teismo kompetencijai priskirtais klausimais gali Seimas. Prezidentas gali prašyti išvados dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.

Fiziniai asmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skundus gali teikti ir fiziniai asmenys, išnaudoję visas teisinės gynybos priemones dėl priimtų teisės aktų, pažeidžiančių konstitucines teises ir laisves. Norint pateikti skundą KT, tvarka tokia pati, kaip ir teikiant Europos Žmogaus Teisių Teismui, t. y. po Aukščiausiojo Teismo nutarties.

Bylos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakso byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Pakso byla.

2004 m. balandžio 6 d. – po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą LR Prezidentas Rolandas Paksas buvo pašalintas iš Prezidento pareigų[5].

2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Didžioji kolegija) dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso skundo savo sprendime konstatavo, kad „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]