Luponių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Luponių piliakalnis
Luponiupiliakalnis.jpg
Luponių piliakalnis nuo kelio Verbūnai-Noreikiai

Luponių piliakalnis
Koordinatės
56°00′23.3″ š. pl. 23°11′29.7″ r. ilg. / 56.006472°š. pl. 23.191583°r. ilg. / 56.006472; 23.191583Koordinatės: 56°00′23.3″ š. pl. 23°11′29.7″ r. ilg. / 56.006472°š. pl. 23.191583°r. ilg. / 56.006472; 23.191583
Savivaldybė Šiaulių rajonas
Seniūnija Kužių seniūnija
Aukštis 8–9 m
Plotas 30x35
Priešpilis 30x35, gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I p.-XIV a.
Žvalgytas 1900-1901, 1968
Tirtas 1997 m.
Registro Nr. A663KP / 23886, 23887, 3293 /AR 1013

Luponių piliakalnis, Perkūnkalnis, Perkūno kalnas, Raganų kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A663KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1013) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Luponių kaime, Kužių seniūnija, 2 km į rytus nuo kelio Kužiai-Gruzdžiai, kelio VerbūnaiNoreikiai dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Pasiekiamas iš autostrados  A11  ŠiauliaiPalanga  ties Kuzavinėmis pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus iki Luponių, jų centre pasukus į kairę pietvakarių kryptimi link Norutaičių, yra už 300 m dešinėje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Piliakalnio šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Šiaurės vakarų šlaitas kiek žemesnis, jis remiasi į 30x35 m dydžio ir apie 4 m aukščio terasą. Aikštelė ovalo formos, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 45 m ilgio ir 33 m pločio, buvusi ariama. Jos šiaurės vakarų pakraštyje supiltas 22 m ilgio ir 3 m aukščio smarkiai apardytas pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, už kaimo gatvės likusioje kalvos dalyje, išlikęs senkapis ir kaimo kapinaitės. Kiek toliau į pietvakarius nuo piliakalnio teka melioruotas Luponės upelis. [1]

Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra priešpilis. Jo aikštelė trikampė, orientuota pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi, 30x35 m dydžio. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-5 m aukščio.

Piliakalnio pylimai apardyti apkasų, šiaurės vakarų pylime įkastas reperis, jo papėdėje aikštelės pusėje išlyginta keturkampė aikštelė gegužinėms. Priešpilis apardytas tiesiant kelią, jo vakarinis kampas nukastas čia statant sodybą. Piliakalnis ir priešpilis dirvonuoja, piliakalnio šlaituose auga keli klevai, priešpilio šlaituose – krūmai. Piliakalnio šiaurinėje pusėje stovi dvi sodybos, pietvakarinėje pusėje, greta senkapio, prie keliuko – viena.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietryčių – rytų papėdėje, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m., kurioje rastas iki 50 cm storio X a. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su geležiniu ietigaliu, yla, akmeniniu galąstuvu, žalvarine movele, grublėta ir žiesta keramika.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duomenų istorinėje literatūroje apie piliakalnį nėra. Spėjama, kad iki XIV a. čia stovėjo viena iš Šiaulių žemės pilių. Medinė pilis, buvusi vietos gyventojams slėptuve tarpusavio kovose ir kovose su kryžiuočiais. Istorikų nuomone, Luponių pilis buvo viena iš pagrindinių pilių Šiaurės Lietuvos gynybos sistemoje kare su kryžiuočiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luponių piliakalnis archeologinėje literatūroje minimas nuo XIX a. pabaigos. 1900 ir 1901 m. jį žvalgė Liudvikas Kšivickis. 1968 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (LII). 1997 m. LII ekspedicija (vadovas Romas Jarockis) tyrinėjo Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės dalį, esančią namų valdoje.

Radiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LII archeologinės ekspedicijos nustatė, kad piliakalnio pylimą sužalojo karo metais iškasti apkasai ir pastatytas topografinis bokštas, o pietvakarinį šlaitą deformavo į piliakalnio aikštelę vedantis keliukas, nors šis keliukas galėjo likti ir nuo tų laikų, kai piliakalnyje stovėjo pilis.

Tiriant papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį namų valdos teritorijoje, į pietryčius, pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio buvo iškasta 12 1x1 m dydžio šurfų ir ištirtas 9 m² dydžio plotas. Iš viso papėdės gyvenvietėje ištirtas bendras 21 m² plotas. Nustatyta, kad intensyvus, su gausiais degėsiais ir molio tinko gabaliukais, iki 50 cm storio vientisas kultūrinis sluoksnis yra išlikęs 40–50 m atstumu į visas puses nuo piliakalnio ir šalia kaimo kapinaičių. Beveik visur jį užklojęs 30–40 cm storio XIX–XX a. buvusios Luponių kaimavietės sluoksnis. Aptikta sudegusio pastato liekanų, daug gyvulių kaulų, rasta archeologinių radinių: įtveriamasis geležinis ietigalis, akmeninis galąstuvas, kaulinės rankenos ruošinys, geležinė yla, žalvarinė movelė nuo medinės rankenos, bangelėmis ornamentuotos žiestosios keramikos šukių.

Šurfuose rastos kelios lipdytinės keramikos šukės grublėtu paviršiumi leidžia teigti, kad gyvenvietės čia būta ir anksčiau. Pietryčiuose ir pietuose nuo piliakalnio laukuose rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi ir žiestosios keramikos. Vietos gyventojų teigimu, netoli piliakalnio buvęs akmuo su velnio pėda, bet prieškaryje suskaldytas, o sodyboje netoli piliakalnio gulėjęs dubenuotas akmuo dingęs.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padavimas byloja, kad kalne yra nugrimzdusi bažnyčia, piliakalnio pylimo gale buvusi skylė, į kurią vaikai mėtydavo akmenukus, norėdami išgirsti juos krentant. Kartą per skylę į kalną buvo nuleistas vaikas, jis ten pamatė bažnyčią, kunigą, suklupusius besimeldžiančius žmones. Kartą ant kalno buvo išarta bažnyčios karnos galvelė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Lokavos piliakalnis – 42 km
Rekčių piliakalnis – 22 km
Žagarės piliakalnis – 36 km Kalnelio piliakalnis – 25 km Blank-50px.png
Šilėnų piliakalnis – 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Jurgaičių piliakalnis – 14 km
Pašatrijos piliakalnis – 47 km
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) – 27 km
Girnikų piliakalnis – 20 km
Bubių piliakalnis – 15 km
Vainagių piliakalnis – 26 km
Žuvininkų piliakalnis – 13 km
Ramulėnų piliakalnis – 22 km
Normančių piliakalnis – 24 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 100–101 (Nr. 402)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
  • Bronius Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p. 100.
  • Romas Jarockis. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 74–77.
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928. p. 22, 41, 59, 83
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 54-55

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]