Pereiti prie turinio

Kiauleikiai

Koordinatės: 55°55′12″š. pl. 21°08′46″r. ilg. / 55.920°š. pl. 21.146°r. ilg. / 55.920; 21.146 (Kiauleikiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiauleikiai
{{#if:285
Kiauleikiai nuo kelio į Vydmantus
Kiauleikiai
Kiauleikiai
55°55′12″š. pl. 21°08′46″r. ilg. / 55.920°š. pl. 21.146°r. ilg. / 55.920; 21.146 (Kiauleikiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Vydmantų seniūnija
Gyventojų (2021) 142
Vikiteka Kiauleikiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kiauleĩkiai
Kilmininkas: Kiauleĩkių
Naudininkas: Kiauleĩkiams
Galininkas: Kiauleikiùs
Įnagininkas: Kiauleĩkiais
Vietininkas: Kiauleĩkiuose

Kiauleikiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietvakariniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Vydmantų. Kaime veikia 3 vėjo jėgainės.

Kultūros paveldas:

Kiauleikiai

Kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kiauleikis daugiskaitinės formos (asmenvardinis vietovardis).

Archeologijos radiniai liudija, kad pirmieji gyventojai kaime pasirodė I tūkstantmečio pradžioje. Manoma, kad senovės Kiauleikių bendruomenė priklausė XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimai Virkštininkų piliai.

XVXVI a. pirmoje pusėje susiformavo Kiauleikių kaimas. Nuo XV a. jis priklausė Palangos dvarui, o tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Palangos katalikų bažnyčios kunigai. XVI a. Palangos dvaras tapo valstybine valda, o 1572 m. Žygimantas Augustas Kiauleikių kaimą priskyrė prie Kretingos valsčiaus, kurį atidavė Jonui Chodkevičiui. Pastačius Kretingos bernardinų vienuolyną su bažnyčia, apie 1617 m. Kiauleikiai buvo priskirti Kretingos parapijai.

Kaimui priklausė 30 valakų žemės. Ją 1572 m. nuomavo 27, 1611 m. – 58, 1771 m. – 24 valstiečių šeimos. 1827 m. buvo 19, 1831 ir 1846 m. – po 18, 1857 m. – 13 katalikų kiemų. XIX a. pirmoje pusėje katalikų sklypuose pradėjo kurtis evangelikai liuteronai, atsikėlę iš Kuršo gubernijos. Jų bendruomenė gavo iš valdžios leidimą atidaryti Kiauleikiuose savo kapines, kurias įsirengė apleistų senųjų kaimo kapinių kalvelėje, greta Marų kapelių.

Panaikinus baudžiavą, Mykolas Kasputis iš Kiauleikių kaimo 1867 m. ėmėsi vadovauti Kretingos dvaro valstiečių maištui, kurio dalyviai reikalavo nemokamai išdalinti dvaro žemes, trukdė įgyvendinti žemės reformą, atsisakinėjo vykdyti išlikusias prievoles, išmokėti skolas bei nemokėjo valstybinių mokesčių. Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymu M. Kasputis 1868 m. buvo suimtas ir ištremtas 5 metams į Tomsko guberniją be teisės grįžti į Kauno guberniją. Maištą numalšinus, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Gabrieliui Zubovui mokėjo 61 žemės sklypo savininkas.

Kiauleikių valstiečiai ilgai ginčijosi su grafais Zubovais dėl buvusių bendrų žemių (apyrubių arba užusienių), esančių už dirbamų žemių ribų. 1865 m. ginčą tikrinusi komisija apyrubes priskyrė valstiečiams, o 1872 m. Kauno gubernijos valdyba jas pripažino dvarininkui Gabrieliui Zubovui. Pasipiktinę valstiečiai neleido kirsti miško bei atriboti ginčijamos žemės. Jie priešinosi matininkui, taikos tarpininkui, ispravnikui, primušė dešimtininkus ir policininkus, tačiau netrukus nusileido policijai. Už žmonių kurstymą Antanas Kasputis ir Juozas Liekis iš Kiauleikių kaimo bei dvi moterys buvo suimti, o keturios moterys – išplaktos rykštėmis.

19061908 m. kaime įvyko Stolypino reforma. Jos metu senasis valakinis-gatvinis kaimas buvo išskaidytas į vienkieminius ūkius, o visa žemė išdalinta valstiečiams. Kiauleikiai buvo vienintelis kaimas Kretingos valsčiuje, kuris buvo pasirinktas naujajai žemės reformai.

1920 m. Kiauleikiuose gyveno 33 katalikų šeimos, o 1923 m. buvo 55 ūkiai.[2] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1927 m. prie Kiauleikių prijungti aštuoni išparceliuoto Didžiųjų Virkštininkų dvaro žemės sklypai. 1936 m. prie kaimo gatvės Kiauleikių gyventojai pastatė dviejų kryžmų ąžuolinį kryžių, o 1939 m. atnaujino šalia jo stovėjusią koplytėlę (1965 m. kryžius ir koplytėlė vietinės valdžios įsakymu perkeltos į senąsias kaimo kapines). 1938 m. kaimo katalikai Kretingos pranciškonų vienuolyno ir parapijos bažnyčios Šv. Antano varpui nulieti paaukojo 42,50 lito.

Sovietmečiu Kiauleikių konkurentu tapo šalia sparčiais tempais išaugusi pagrindinė Kretingos tarybinio ūkio, vėliau – Vidmantų agroprekybinio ūkio, gyvenvietė Vidmantai, kurios naujausios sodybos įsibrovė ir į Kiauleikių kaimo žemes. 2005 m. pastatytos 3 vėjo jėgainės, gaminančios ekologiškai švarią elektros energiją vienam pirmųjų Lietuvos pajūryje vėjo jėgainių parkui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19952017 m. Kretingos seniūnija
2017 Vydmantų seniūnija
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1831 m. 1857 m. 1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5]
123 128 216 288 304 263
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
273 160 138 103 130 142
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. KiauleikiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 131 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.