Švėkšnos valsčius
55°31′š. pl. 21°37′r. ilg. / 55.52°š. pl. 21.62°r. ilg.
| Švėkšnos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Švėkšna |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
 Vokietijos imperija
| |
| Oberostas | Švėkšnos apskritis (1915) Vėžaičių apskritis (1915–1919) |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1947) Šilutės apskritis (1947–1950) |
Švėkšnos valsčius (rus. Швекшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Švėkšna.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje,[1] apėmė Švėkšnos dvaro žemes ir Šalpėnų laisvuosius valstiečius. XX a. tarpukariu Balsėnų (1934 m.), Dūdinėlių, Sausių ir Vainių (visi trys 1938 m.) kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus. Taip pat padaryta su Eidukais. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Priekulės rajonui (11 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6374 | 753 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 99 | |
| 1923 m.[3] | 283 | 8861 | 1918 | 101 gyvenvietė | |
| 1932 m. | 273 | 9012 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
264 | 11 apylinkių [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Seniūnija, 1940 m. | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|---|
| Balsėnai | Balsėnų seniūnija | - | - |
| Būdviečiai | Būdvyčių seniūnija | Būdviečių seniūnija | Būdviečių apylinkė |
| Gedminaičiai | Gedminaičių seniūnija | Gedminaičių seniūnija | Gedminaičių apylinkė |
| Inkakliai | Inkaklių seniūnija | Inkaklių seniūnija | Inkaklių apylinkė |
| Padubrinai | Padubrinų seniūnija | Padubrinų seniūnija | Padubrinų apylinkė |
| Petraičiai | - | Petraičių seniūnija | Petraičių apylinkė |
| Skomantai | Skomantų seniūnija | Skomantų seniūnija | Skomantų apylinkė |
| Stemplės | Stemplių seniūnija | Stemplių seniūnija | Stemplių apylinkė |
| Šalpėnai | Šalpėnų seniūnija | Šalpėnų seniūnija | Šalpėnų apylinkė |
| Švėkšna | Švėkšnos seniūnija | Švėkšnos seniūnija | Švėkšnos apylinkė |
| Tvaskučiai | Tvaskučių seniūnija | Tvaskučių seniūnija | Tvaskučių apylinkė |
| Vilkėnas | Vilkėnų seniūnija | Vilkėno seniūnija | Vilkėno apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 11 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
| Pavadinimas | Tipas | Kiemų sk. | Gyventojų sk. |
| Alseikų | km. | 14 | 82 |
| Balsėnų | km. | 37 | 241 |
| Bareikų | km. | 13 | 65 |
| Bareikų | pv. | 1 | 26 |
| Beinoriškės | km. | 20 | 115 |
| Bilviečio | km. | 13 | 78 |
| Birbalų | km. | 9 | 37 |
| Bliūdsukių | km. | 27 | 130 |
| Būdviečių | km. | 21 | 119 |
| Bumbuliškės | pv. | 2 | 17 |
| Daukšviečių | km. | 5 | 36 |
| Daukšaičių | km. | 13 | 88 |
| Dudinėlių | km. | 5 | 25 |
| Eidukų | km. | 8 | 40 |
| Gailaičių | km. | 5 | 47 |
| Gedminaičių | km. | 8 | 54 |
| Gedminaičių | dv. | 1 | 72 |
| Gedikų | km. | 22 | 128 |
| Ilgbrastės | km. | 18 | 80 |
| Inkaklių | km. | 18 | 100 |
| Jaunių | pv. | 18 | 70 |
| Jokšų | km. | 10 | 61 |
| Jomantų | km. | 18 | 95 |
| Jonelių | km. | 18 | 105 |
| Jonikų | km. | 10 | 59 |
| Jonikaičių | km. | 19 | 98 |
| Jucaičių | km. | 24 | 127 |
| Jurgaičių | km. | 18 | 86 |
| Jurizdikos | km. | 14 | 92 |
| Jurkiškės | km. | 11 | 85 |
| Jurkaičių | km. | 38 | 156 |
| Kalnalio | km. | 12 | 76 |
| Kalkiškės | pv. | 2 | 44 |
| Karpiškės | pv. | 1 | 20 |
| Kekališkės | km. | 7 | 37 |
| Kelvėtų | km. | 22 | 144 |
| Kidulių | km. | 9 | 64 |
| Kančaičių | km. | 12 | 98 |
| Kurmių | km. | 11 | 89 |
| Labatmedžio | km. | 10 | 71 |
| Legučių | pv. | 1 | 19 |
| Lekių | km. | 3 | 26 |
| Lekiškių | km. | 9 | 50 |
| Luišių | km. | 7 | 45 |
| Mataičių | km. | 8 | 50 |
| Meiželių | km. | 14 | 71 |
| Mikužių | km. | 19 | 138 |
| Mockaičių | km. | 9 | 54 |
| Nikėlų | km. | 10 | 55 |
| Oželių | km. | 5 | 35 |
| Padubrinų | km. | 7 | 28 |
| Padagų | km. | 14 | 59 |
| Paičių | km. | 8 | 45 |
| Pakalniškių | km. | 13 | 73 |
| Pakapio | km. | 5 | 27 |
| Papjaunio | km. | 2 | 10 |
| Pašlūžmio | km. | 16 | 99 |
| Paulaičių | km. | 24 | 147 |
| Pavilnučio | km. | 8 | 38 |
| Pelkupio | km. | 6 | 29 |
| Pempiškių | km. | 18 | 90 |
| Petraičių | km. | 25 | 135 |
| Pjaulokių | km. | 20 | 120 |
| Pocių | km. | 12 | 77 |
| Pūzraviečių | km. | 11 | 55 |
| Raudiškės | km. | 4 | 29 |
| Raukų | km. | 5 | 32 |
| Razmų | km. | 9 | 60 |
| Rumbikių | km. | 15 | 59 |
| Sausių | km. | 6 | 54 |
| Skomantų | km. | 10 | 65 |
| Slabados | km. | 4 | 28 |
| Smilginiškių | pv. | 2 | 17 |
| Stankiškių | km. | 10 | 64 |
| Stemplių | dv. | 1 | 82 |
| Stemplių | km. | 36 | 240 |
| Stirpeikų | km. | 14 | 54 |
| Surinkiškių | km. | 8 | 32 |
| Šalpėnų | km. | 44 | 175 |
| Šarkiškių | km. | 7 | 33 |
| Šiaudėnų | km. | 16 | 75 |
| Šiaulių | km. | 8 | 61 |
| Šilininkų | km. | 6 | 43 |
| Šiūparių | km. | 5 | 27 |
| Šiuraičių | km. | 29 | 173 |
| Šnypšlių | pv. | 2 | 32 |
| Švėkšnos | mstl. | 207 | 1340 |
| Švėkšnos | dv. | 3 | 198 |
| Švėkšnos | km. | 20 | 138 |
| Uoksų | km. | 6 | 27 |
| Ūtos | km. | 12 | 39 |
| Užlaukio | km. | 25 | 128 |
| Vainių | km. | 13 | 81 |
| Vainotiškės | km. | 7 | 45 |
| Valučių | km. | 7 | 48 |
| Varniškių | km. | 5 | 30 |
| Vilkų Kampo | km. | 26 | 159 |
| Vilkėno | dv. | 9 | 143 |
| Žąsyčių | km. | 8 | 86 |
| Žiogų | km. | 5 | 35 |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Švėkšnos valsčiaus teritorijoje kalbama pietų žemaičių varniškių tarme.
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 8861 žmogus:
- Lietuviai - 92,98% (8239);
- Žydai - 5,86% (519);
- Vokiečiai - 0,74% (66);
- Lenkai - 0,3% (27);
- Kiti - 0,12% (10).
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1886 | Vilkų Kampas | Kazys Oželis, gydytojas ir karininkas | 1960 |
| 1892 | Pašlūžmis | Jokūbas Stanišauskas, politikas | 1943 |
| 1904 | Paulaičiai | Kazimieras Alminas, kalbininkas | 1986 |
| 1925 | Alseikos | Stasys Poška, pedagogas | 2013 |
| 1928 | Jonikaičiai | Antanas Būdvytis, agronomas | 1998 |
| 1929 | Surinkiškiai | Petras Čeliauskas, esperantininkas | 2024 |
| 1935 | Vilkėnas | Algimantas Antanas Kukšta, treneris | 2011 |
| 1936 | Šiuraičiai | Vytolis Kučinskas, sociologas | |
| 1949 | Balsėnai | Alfonsas Budvytis, fotografas | 2003 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 719 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 727 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 136