Švėkšnos valsčius

Koordinatės: 55°31′š. pl. 21°37′r. ilg. / 55.52°š. pl. 21.62°r. ilg. / 55.52; 21.62
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°31′š. pl. 21°37′r. ilg. / 55.52°š. pl. 21.62°r. ilg. / 55.52; 21.62

Švėkšnos valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Švėkšna
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Vokietijos imperija Vokietijos imperija
Oberostas Švėkšnos apskritis (1915)
Vėžaičių apskritis (1915–1919)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1947)
Šilutės apskritis (1947–1950)

Švėkšnos valsčius (rus. Швекшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Švėkšna.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje,[1] apėmė Švėkšnos dvaro žemes ir Šalpėnų laisvuosius valstiečius. XX a. tarpukariu Balsėnų (1934 m.), Dūdinėlių, Sausių ir Vainių (visi trys 1938 m.) kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus. Taip pat padaryta su Eidukais. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Priekulės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6374 753 kiemai [2] 5 seniūnijos 99
1923 m.[3] 283 8861 1918 101 gyvenvietė
1932 m. 273 9012 11 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
264 11 apylinkių [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Seniūnija, 1940 m. Apylinkė, 1949 m.[8]
Balsėnai Balsėnų seniūnija - -
Būdviečiai Būdvyčių seniūnija Būdviečių seniūnija Būdviečių apylinkė
Gedminaičiai Gedminaičių seniūnija Gedminaičių seniūnija Gedminaičių apylinkė
Inkakliai Inkaklių seniūnija Inkaklių seniūnija Inkaklių apylinkė
Padubrinai Padubrinų seniūnija Padubrinų seniūnija Padubrinų apylinkė
Petraičiai - Petraičių seniūnija Petraičių apylinkė
Skomantai Skomantų seniūnija Skomantų seniūnija Skomantų apylinkė
Stemplės Stemplių seniūnija Stemplių seniūnija Stemplių apylinkė
Šalpėnai Šalpėnų seniūnija Šalpėnų seniūnija Šalpėnų apylinkė
Švėkšna Švėkšnos seniūnija Švėkšnos seniūnija Švėkšnos apylinkė
Tvaskučiai Tvaskučių seniūnija Tvaskučių seniūnija Tvaskučių apylinkė
Vilkėnas Vilkėnų seniūnija Vilkėno seniūnija Vilkėno apylinkė
Iš viso: 11 seniūnijų 11 seniūnijų 11 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Pavadinimas Tipas Kiemų sk. Gyventojų sk.
Alseikų km. 14 82
Balsėnų km. 37 241
Bareikų km. 13 65
Bareikų pv. 1 26
Beinoriškės km. 20 115
Bilviečio km. 13 78
Birbalų km. 9 37
Bliūdsukių km. 27 130
Būdviečių km. 21 119
Bumbuliškės pv. 2 17
Daukšviečių km. 5 36
Daukšaičių km. 13 88
Dudinėlių km. 5 25
Eidukų km. 8 40
Gailaičių km. 5 47
Gedminaičių km. 8 54
Gedminaičių dv. 1 72
Gedikų km. 22 128
Ilgbrastės km. 18 80
Inkaklių km. 18 100
Jaunių pv. 18 70
Jokšų km. 10 61
Jomantų km. 18 95
Jonelių km. 18 105
Jonikų km. 10 59
Jonikaičių km. 19 98
Jucaičių km. 24 127
Jurgaičių km. 18 86
Jurizdikos km. 14 92
Jurkiškės km. 11 85
Jurkaičių km. 38 156
Kalnalio km. 12 76
Kalkiškės pv. 2 44
Karpiškės pv. 1 20
Kekališkės km. 7 37
Kelvėtų km. 22 144
Kidulių km. 9 64
Kančaičių km. 12 98
Kurmių km. 11 89
Labatmedžio km. 10 71
Legučių pv. 1 19
Lekių km. 3 26
Lekiškių km. 9 50
Luišių km. 7 45
Mataičių km. 8 50
Meiželių km. 14 71
Mikužių km. 19 138
Mockaičių km. 9 54
Nikėlų km. 10 55
Oželių km. 5 35
Padubrinų km. 7 28
Padagų km. 14 59
Paičių km. 8 45
Pakalniškių km. 13 73
Pakapio km. 5 27
Papjaunio km. 2 10
Pašlūžmio km. 16 99
Paulaičių km. 24 147
Pavilnučio km. 8 38
Pelkupio km. 6 29
Pempiškių km. 18 90
Petraičių km. 25 135
Pjaulokių km. 20 120
Pocių km. 12 77
Pūzraviečių km. 11 55
Raudiškės km. 4 29
Raukų km. 5 32
Razmų km. 9 60
Rumbikių km. 15 59
Sausių km. 6 54
Skomantų km. 10 65
Slabados km. 4 28
Smilginiškių pv. 2 17
Stankiškių km. 10 64
Stemplių dv. 1 82
Stemplių km. 36 240
Stirpeikų km. 14 54
Sureikiškių km. 8 32
Šalpėnų km. 44 175
Šarkiškių km. 7 33
Šiaudėnų km. 16 75
Šiaulių km. 8 61
Šilininkų km. 6 43
Šiūparių km. 5 27
Šiuraičių km. 29 173
Šnypšlių pv. 2 32
Švėkšnos mstl. 207 1340
Švėkšnos dv. 3 198
Švėkšnos km. 20 138
Uoksų km. 6 27
Ūtos km. 12 39
Užlaukio km. 25 128
Vainių km. 13 81
Vainotiškės km. 7 45
Valučių km. 7 48
Varniškių km. 5 30
Vilkų Kampo km. 26 159
Vilkėno dv. 9 143
Žąsyčių km. 8 86
Žiogų km. 5 35

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švėkšnos valsčiaus teritorijoje kalbama pietų žemaičių varniškių tarme.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 8861 žmogus:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1886 Vilkų Kampas Kazys Oželis, gydytojas ir karininkas 1960
1892 Pašlūžmis Jokūbas Stanišauskas, politikas 1943
1904 Paulaičiai Kazimieras Alminas, kalbininkas 1986
1925 Alseikos Stasys Poška, pedagogas 2013
1928 Jonikaičiai Antanas Būdvytis, agronomas 1998
1935 Vilkėnas Algimantas Antanas Kukšta, treneris 2011
1936 Šiuraičiai Vytolis Kučinskas, sociologas
1949 Balsėnai Alfonsas Budvytis, fotografas 2003

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 719 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 727 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 136