Stemplės
| Stemplės | ||
|---|---|---|
  Stemplės |
||
| 55°30′11″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.503°š. pl. 21.804°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Švėkšnos seniūnija | |
| Gyventojų | 44 | |
 Vikiteka |
Stemplės | |
Stemplės – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į rytus nuo Švėkšnos. Stemplių-Jurkaičių seniūnaitijos centras. Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo 2004 m.), parduotuvė. Kultūros paminklai: Stemplių dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836–1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, kapinynas Ašvos krante, vadinamas Maro kapais, koplytstulpis (1875 m.) ir koplytėlė, stogastulpis Nepriklausomybės signataro Kazimiero Šaulio gimtinėje (V. Stumbras). Pakelėje prie girininkijos 1992 m. pastatytas cementinis kyžius (vietoje sunykusio medinio) I Pasauliniame kare žuvusiam kareiviui Antanui Šauliui (1892-1914).
Kaimas yra prie kelio 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos ; pietrytiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai. Eksploatuojamas Šilalės naftos telkinys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stemplių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. 1695 m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki 1820 m. priklausė Pliaterių valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1863 m. gegužės 11–12 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su Rusijos kariuomenės daliniu. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864–1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.
Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. 1950–1960 m. – Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 1949–1961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; 2011 m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.
Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje ir Stemplių girininkijoje.
2013 m. kaimo apylinkėse pradėtas gręžti antras naftos ir dujų žvalgybos telkinys.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Švėkšnos valsčius | Šilutės apskritis |
| 1950–1959 m. | Stemplių apylinkė (ilgą laiką jos centras) | Priekulės rajonas |
| 1959–1963 m. | Šilutės rajonas | |
| 1963–1995 m. | Švėkšnos apylinkė | |
| 1995– | Švėkšnos seniūnija | Šilutės rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 169 | 312 | 140 | 117 | 112 | 86 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 1997 m. | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 86 | 116 | 99 | 85 | 44 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stemplėse gimė:
- Domas Balandis, teisininkas,
- Birutė Teresė Lengvenienė, mokytoja, poetė,
- Pranas Stanelis, teisininkas,
- Kazimieras Steponas Šaulys, prelatas, Nepriklausomybės akto signataras,
- Vaclovas Šaulys, gydytojas
Stemplių dvare gyveno ir mirė poetas Simonas Stanevičius (1799–1848).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Buvusi pradinė mokykla -
Stemplių girininkija -
Kryžius kareiviui Antanui Šauliui, žuvusiam 1914 m. Liubline -
Stemplių kapinės -
Pagrindinė gatvė -
Į Stemples veda žvyrkelis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Stemplių kaime – naujos naftininkų investicijos Archyvuota kopija 2013-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Stemplės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 298 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Stemplės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 102
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stemplės. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 229 psl.
- [1] Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.