Stemplės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Stemplės
[[Vaizdas:|250px]]

Stemplės
Koordinatės 55°30′29″š. pl. 21°47′10″r. ilg. / 55.508°š. pl. 21.786°r. ilg. / 55.508; 21.786 (Stemplės)Koordinatės: 55°30′29″š. pl. 21°47′10″r. ilg. / 55.508°š. pl. 21.786°r. ilg. / 55.508; 21.786 (Stemplės)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Švėkšnos seniūnija
Gyventojų skaičius 85 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Stem̃plės
Kilmininkas: Stemplių̃
Naudininkas: Stemplė́ms
Galininkas: Stemplès
Įnagininkas: Stemplėmìs
Vietininkas: Stemplėsè

Stemplės – kaimas Šilutės rajone, 12 km į rytus nuo Švėkšnos, prie kelio  193  KvėdarnaŠvėkšnaSaugos ; pietrytiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai. Eksploatuojamas Šilalės naftos telkinys.

Stemplių-Jurkaičių seniūnaitijos centras. Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo 2004 m.), parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836-1848 m. gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis (1875 m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stemplių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. 1695 m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki 1820 m. priklausė Pliaterių valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 m. Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1863 m. gegužės 1112 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su Rusijos kariuomenės daliniu. 1881 m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. 1864-1904 m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.

Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. 19501960 m. – Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: 19491961 m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; 2011 m., sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla uždaryta.

Iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.

2013 m. kaimo apylinkėse pradėtas gręžti antras naftos ir dujų žvalgybos telkinys.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1987 m.[4] 1997 m. 2001 m.sur.
312 140 117 112 86 116 99


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stemplėse gimė:

Stemplių dvare gyveno ir mirė poetas Simonas Stanevičius (1799–1848 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Stemplių kaime - naujos naftininkų investicijos
  3. Stemplės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 298 psl.
  4. Stemplės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 102 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stemplės. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 229 psl.
  • [1]