Dnipras
| Dnipras ukr. Дніпро | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis |  Dniepropetrovsko sritis
|
| Įkūrimo data | 1776 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1783 m. |
| Meras | Іван Куліченко |
| Gyventojų | 980 948 |
| Plotas | 409,718 km² |
| Tankumas | 2 394 žm./km² |
| Pašto kodas | 49000-489 |
| Tel. kodas | +380-56 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Dnipras |
.svg)
Dnipras arba Dniepras (1776–1796 m. ir 1802–1926 m. Jekaterinoslavas, 1796–1802 m. Novorosijskas, 1926–2016 m. Dniepropetrovskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 2016 m. gegužės 19 dienos, kai Rada pakeitė pavadinimą.
1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.[1]
1926 m. miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistų partijos lyderio Grigorijaus Petrovskio garbei.
1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (1941–1943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.
2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dniepropetrovskas į Dnipras.[2][3]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.
 Dniepropetrovsko klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 11,5 (1971) | 17,5 (1990) | 24,1 (1983) | 28,4 (1975) | 35,1 (2007) | 36,6 (1954) | 38,0 (2002) | 40,1 (1930) | 36,5 (1994) | 30,6 (1952) | 23,6 (1932) | 13,7 (2000) | 40,1 (1930) |
| Vid. temperatūra °C | −5,5 | −4,1 | 0,8 | 9,4 | 16,0 | 19,6 | 21,3 | 20,6 | 15,4 | 8,4 | 2,5 | −2,1 | 8,5 |
| Žemiausia °C | −28,4 (1954) | −29,7 (1954) | −26,4 (1964) | −7,5 (1956) | −2,6 (1940) | 4,7 (1958) | 7,6 (1956) | 3,9 (1970) | −3,1 (1977) | −7,4 (1971) | −20,1 (1931) | −24,6 (1969) | −29,7 (1954) |
| Krituliai mm | 45 | 36 | 34 | 38 | 46 | 59 | 56 | 37 | 36 | 32 | 42 | 52 | 513 |
| Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas[4] 2009 01 16 | |||||||||||||
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.
 | |||||||||
| 1792 m. | 1863 m. | 1914 m. | 1920 m. | 1989 m.sur. | 1996 m. | 2006 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 194 | 20 000 | 211 100 | 189 000 | 1 178 000 | 1 147 000 | 1 025 044 | 1 039 000 | ||
| |||||||||
Švietimas ir kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dnipro universitetas (anksčiau – Dniepropetrovsko universitetas), įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dnipre išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Dnìpro (futbolas)
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dnipras yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dniepropetrovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.
- ↑ Верховная рада переименовала Днепропетровск
- ↑ Dnipropetrovsk renamed Dnipro
- ↑ „Dniepropetrovsko klimatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
