Irano Kurdistanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Irano Kurdistanas arba Rytų Kurdistanas (kurd. ڕۆژھەڵاتی کوردستان = Rojhilatê Kurdistanê) – rytinė Kurdistano dalis, priklausanti Iranui. Sudaro vakarinę Irano dalį, esančią Irako ir Turkijos pasienyje. Apima Kurdistano, Kermanšaho, Ilamo provincijas bei dalį Vakarų Azerbaidžano. Be to, ženkli dalis kurdų gyvena šalies šiaurės rytuose, Šiaurės Chorasano provincijoje. Iš viso Irane gyvena ~4–5 mln. kurdų. Yra tiek išpažįstančių šiizmą (feili kurdų), tiek sunitų – kurių daugiau, tikslių duomenų nėra.
Viduramžiais kurdai persų žemėse turėjo sukūrę savo kunigaikštysčių, tokių kaip Ardalanas arba Mukrijanas. 1609–1610 m. Dimdimo mūšyje Safavidai nugalėjo kurdus, daug jų buvo priversti persikelti į Chorasaną.
XX a. kurdai taip pat rengė sukilimus prieš persų valdžią – 1920–1930 m. Simko Šikakas surengė sukilimą Urmijos krašte, o per II pasaulinį karą su TSRS pagalba įkurta marionetinė Mahabado Respublika. 1979 m., tuoj po islamo revoliucijos, Kurdistane prasidėjo neramumai, peraugę į sukilimą ir kurdų tarpusavio karą. 2004 m. prieš Irano valdžią sukurta Kurdistano Laisvo Gyvenimo partija.
Svarbiausi kurdų miestai Irane: Kermanšahas, Senendedžas, Mahabadas, Bukanas, Banė, Sakezas, Piranšahras, Ilamas.
