Viskiautai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viskiautai
Mochovojė

vok. Wiskiauten
rus. Моховое
Mokhovoye, Kaliningrad Oblast.jpg
Kultūros namai

Viskiautai
Mochovojė
54°55′28″š. pl. 20°28′51″r. ilg. / 54.9243799°š. pl. 20.4809189°r. ilg. / 54.9243799; 20.4809189 (Viskiautai)Koordinatės: 54°55′28″š. pl. 20°28′51″r. ilg. / 54.9243799°š. pl. 20.4809189°r. ilg. / 54.9243799; 20.4809189 (Viskiautai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1383 m.
Pašto kodas 238553
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis www.admkovrovo.ru

Viskiautai arba Mochovojė (vok. Wiskiauten, nuo 1945 m. rus. Вискиаутен, nuo 1946 m. rus. Моховое) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas 4 km į pietus nuo Zelenogradsko. [1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gintaro kelias

Sembos žemės kaimo pavadinimas Visakjautē prūsiškos kilmės. 1383 m. minimas Wissecawten. [3] 1865 m. prie kaimo rastas IX–XI a. apie 500 pilkapių kapinynas, siejamas su skandinavų pirkliais ir kariais bei Kaupo miestu, prūsų įkurtu apie 800 m., per kurį ėjo Gintaro kelias į Veneciją. Nuo 1979 m. kapinyną tyrinėjo Vladimiras Kulakovas, Baltijos ekspedicija, vėliau ir vokiečių archeologai.[4] [5]

Danų kronikininkas Saksas Gramatikas rašo, kad karaliaus Haraldo, praminto Mėlynadančiu, sūnus Hakonas užpuolė sembus. Kai jis pamatė, jog jo kariai nusilpo mirtiname mūšyje, liepęs ištraukti į sausumą ir sudeginti laivus, taip užkirtęs kelią pasitraukimui. Mūšis buvo pergalingas. Danai apsigyveno Semboje, vedė kritusių prūsų moteris ir gyveno kartu su buvusiais priešais. Vėliau jis mini, kad 1016 m. Danijos karaliaus Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys, kurie Prūsijoje gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų, po Hakono Sigurdarsono mirties ėmė puldinėti Daniją. Kaupo miestas po šio žygio nebeatsigavo.

Viskiautai 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities Vozgavos dvaro kaimas. [6] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2006 m. Višniovojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472006 m. Višniovojės apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2006 m. Kovrovo kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]