Gėluvos dvaras

Koordinatės: 55°14′54.95″ š. pl. 23°30′59.45″ r. ilg. / 55.2485972°š. pl. 23.5165139°r. ilg. / 55.2485972; 23.5165139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°14′54.95″ š. pl. 23°30′59.45″ r. ilg. / 55.2485972°š. pl. 23.5165139°r. ilg. / 55.2485972; 23.5165139

Gėluvos dvaras
Dvaro rūmai
Dvaro rūmai
Vieta Gėluva, Raseinių rajonas
Įkurtas 1578 m.
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Kenstarai
Chlevinskiai
Burbos
Parkas Pavieniai medžiai
Pastatų būklė Išlikę rūmai su keliais ūkio pastatais, parko fragmentais

Gėluvos dvaras – buvusi dvaro sodyba Gėluvoje, Raseinių rajone, apie 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, už 3 km nuo kelio  196  AriogalaRaseiniaiKryžkalnis .

Gėluvos dvaro sodyba įregistruota Kultūros vertybių registre 1995 m.[1] (unik. kodas 520).

Dvarvietėje išlikę rūmai, keli ūkio pastatai, pavieniai parko medžiai, teritorijoje yra ne dvaro laikotarpio svetimkūnių pastatų.

Paminklas virš Chlevinskių šeimos mauzoliejaus Ariogalos senosiose kapinėse

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras minimas nuo 1578 m. Žinoma, kad 1611 m. Gėluvą valdė Kenstarai. Sebastijono Kenstaro našlė, vykdydama vyro prašymą, tais metais čia pastatė evangelikų bažnyčią ir mokyklą.

1699 m. Gėluvą nupirko Vitebsko vaivadijos pastalininkas, katalikas B. Chlevinskis. Tuo metu Gėluva buvo gana didelis dvaras. Be mūrinių rūmų, jo teritorijoje stovėjo kelios arklidės, ant upelio kranto - bravoras ir du malūnai. Dvaro savininkas S. Chlevinskis 1738 m. gavo teisę rengti čia kasmetinius turgus. XIX a. I ketv. Gėluva priklausė Mykolui Chlevinskiui (1793-1831). Tai buvo Žemaitijos šviesuolis, švietimo ir kultūros mecenatas, Vilniaus universiteto garbės narys. Tuos laikus mena akmuo su įrašu dvaro sodybos teritorijoje, genealoginiai Chlevinskių kilmės dokumentai.

XIX a. pab. Gėluvos Chlevinskių palikuonė Teodora Burbienė savo šeimininkavimo metu perstatė senuosius dvaro rūmus, sutvarkė parką. Vėliau dvarą paveldėjo iš Austrijos-Vengrijos atvykęs tolimas giminaitis Mykolas Stanislovas Puzina.

1922 m. dvaras buvo išparceliuotas. 1925 m. dvaro centrą nusipirko Elena Baltrušaitienė, vėliau pardavusi jį Vilkijos miestiečiui Aronui Aranauskui. Dvare jis pastatė lentpjūvę, karšyklą, suremontavo seną malūną.

Pokario metais Gėluva tapo Ariogalos valstybinio sodininkystės ūkio centru. Teritorijoje iškilo nauji pastatai, nugriauta senoji rūmų dalis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]