Folklando (Malvinų) Salos

Folklando Salos

angl. Falkland Islands


Vėliava	Herbas

Folklando Salos žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Stenlis

Didžiausias miestas

Stenlis

Valstybės vadovai
• Karalius
• Gubernatorius
• -

Karolis III
Nigel Haywood
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

12 173 km² (163)
0

Gyventojų
• 2017
• Tankis

2 919 (231)
0,24 žm./km² (229)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2005 (apsk.)
75 mlrd. $ (222)
25 000 $ (-)

Valiuta

Folklando svaras

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-4
UTC-3

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

JK užjūrio departamentas
1982 m. birželio 14

Interneto kodas

.fk

Šalies tel. kodas

+500

Rytų Folklando (Soledado) salos kraštovaizdis

Folklando (Malvinų) Salos^[1] (Folklandas, Malvinai; kitaip Folklendo salos, angl. Falkland Islands, isp. Islas Malvinas) – salynas pietiniame Atlanto vandenyne, į rytus nuo Argentinos, kuri turi pretenzijų į šias salas. Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. Sudarytos iš dviejų pagrindinių salų – Rytų Folklando (Soledado) bei Vakarų Folklando (Grand Malvinos) ir apie 700 mažyčių salelių. Sostinė ir didžiausias miestas – Stenlis (Puerto Archentinas), išsidėstęs Rytų Folklando saloje. Plotas 12 173 km².

Politinė priklausomybė

Folklando salos sudaro Jungtinės Karalystės užjūrio teritoriją Folklando salas. Argentina laiko salas britų okupuotomis ir salas priskira savo Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų provincijai.

Folklando salų užjūrio teritorijos valdžios galva – Jugtinės Karalystės karalius (Karolis III). Jam salose atstovauja gubernatorius, kuris taip pat valdo ir Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salas. Krašto apsaugą ir užsienio santykius tiesiogiai tvarko Jungtinė Karalystė. Pagal 1985 m. konstituciją, valdžia skirstoma į vykdomąją ir įstatymų leidybos.

Vykdomoji taryba pavaldi gubernatoriui. Ją sudaro vyriausias valdytojas, finansų sekretoriatas ir 3 įstatymų leidybos tarybos nariai, renkami iš įstatybų leidybos tarybos.
Įstatymų leidžiamoji valdžia sudaryta iš vyriausiojo valdytojo, finansų sekretoriato ir 8 įstatymų leidybos tarybos narių, renkamų ketverių metų kadencijai.

2013 m. kovo 10-11 d. Folklando salose vietos vyriausybės iniciatyva buvo surengtas referendumas dėl salų politinio statuso. Referendume iš 1672 registruotų rinkėjų dalyvavo 1517 (arba 92% nuo visų rinkėjų). Absoliuti dauguma dalyvavusių asmenų (1513) referendume pasisakė už esamo salų statuso išsaugojimą. Jungtinės Karalystės Vyriausybė pasveikino referendumo rezultatus. Argentinos prezidentė K. Kiršner pareiškė, kad salos statuso klausimą reikia spręsti derybų keliu, o jos gyventojų nuomonė nėra svarbi.^[2]

Istorija

Salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. Ekspedicijos dalyvis Estebanas Gomesas žemėlapyje jas pažymėjo San Antón (Šv. Antano) vardu. Dar daugiau nei šimtmetį Folklando (Malvinų) salos buvo tik piratų ir korsarų (Džono Deiviso, Frencio Dreiko, Ričardo Haukinso) prieglobstis. 1600 m. salas aplankė olandų ekspedicija, vadovaujama Sebald de Weert. Olandai salas savo žemėlapiuose pažymėjo Sebald vardu. Pirmą kartą apie išsilaipinimą salose užsiminta tik 1690 m., kai čia apsilankė brito John Strong ekspedicija.

1763 m. prancūzai salas užėmė įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą (dab. Rytų Folklando saloje). 1765 m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė Anglijos karaliaus valdomis. 1766 m. ispanai išstūmė iš salų prancūzus. 1766 m. Port Egmonto (Saunderso sala) krantinėje britai įkūrė pirmąją gyvenvietę. 1770 m. jie užėmė ir britų koloniją Port Egmonte, tačiau 1771–1774 m. britai buvo susigrąžinę šias valdas. Faktiškai salos buvo negyvenamos iki 1820 m.

Ženklas Argentinoje (Entre Riosas), primenantis, kad Folklando (Malvinų) salos – Argentinos teritorija

1816 m. Argentinai tapus nepriklausoma respublika, Folklando (Malvinų) salos pagal uti possidetis principą, kaip La Platos Vicekaralystės dalis, perėjo į jos rankas. 1820 m. Argentina įtvirtino valdžią salose, kurias pavertė nusikaltėlių trėmimo vieta^{[reikalingas šaltinis]}. 1829 m. argentiniečiai įkūrė Puerto Soledado gyvenvietę. 1833 m. Jungtinė Karalystė, pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, užėmė Folklando (Malvinų) salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos.^[3] Vietoje Puerto Luiso įkurta Port Stenlio gyvenvietė. Pradėta salų kolonizacija (apsigyveno daugiausia škotai). Po 150 metų, 1982 m. balandžio 2 d., Argentinos karinė chunta, vadovaujama Leopoldo Galtieri, įsiveržė į salas siekdama atkurti argentiniečių valdymą. Tačiau Jungtinės Karalystės pajėgos kontraatakavo Argentinos pajėgas ir pradėjo Folklando karą. Argentiniečiams nepavyko atsilaikyti ir 1982 m. birželio 14 d. karas baigėsi JK naudai. JK uždraudė salose ir aplink jas bet kokiais tikslais lankytis Argentinos piliečiams. Vėliau šis draudimas atšauktas ir argentiniečiai salose gali lankytis turistiniais tikslais.

Dėl salų dar ir šiomis dienomis vyksta diskusijos. 2001 m. metais į Argentiną atvykęs premjeras Tony Blair, buvo pirmasis čia apslankęs aukšto rango britų politikas. Argentinos prezidentas Nestoras Kiršneris Folklando (Malvinų) salas yra paskelbęs savo programos prioritetu. Minint 22 metų Folklando karo metines, prezidentas pareiškė, kad vieną dieną Malvinai bus Argentinos dalimi. Pagal 1983 m. aktą, visiems Folklando (Malvinų) salų gyventojams garantuota JK pilietybė.

Pavadinimo kilmė

Pavadinimas Islas Malvinas kilo nuo prancūziško pavadinimo Îles Malouines, kurį davė 1764 m. salas aplankęs prancūzų jūrininkas Louis Antoine de Bougainville – jis salas pavadino pagal Prancūzijos uostamiestį Sen Malo (Saint-Malo). Anglišką pavadinimą Folkland Islands salos gavo 1690 m., kai jas pasiekęs John Strong pavadino savo pono Anthony Cary, 5th Viscount Folkland garbei. Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme (angl. falk 'sakalas' + land 'žemė').

Geografija

Folklando (Malvinų) salos yra 483 km nuo Pietų Amerikos žemyno. Sudaro Rytų Folklando (isp. Soledado) sala (6605 km²), Vakarų Folklando (isp. Gran Malvinos) (4532 km²) ir dar apie 700 mažų salų. Kranto linijos ilgis 1288 km. Salos išsidėsčiusios Pietų Atlanto Skotijos jūroje. Dvi didžiąsias salas skiria Folkland Soundas (San Karlo sąsiauris). Abiejų salų paviršius kalnuotas. Aukščiausia vieta – isp. Cerro Alberdi (705 m, Vakarų Folklando s.). Vyrauja pažliugusios, pievomis apaugusios lygumos, iš kurių svarbiausia – Lafonija (Rytų Folklando pietuose). Mažosios salos (svarbesnės: Saunderso, Vedelio, Burbonų ir kt.) susispietusios aplink didžiąsias. Folklando (Malvinų) salos turi 12 jūrmylių jūrų valdas ir 200 jūrmylių ekskliuzyvinę žvejybos zoną.

Folklando (Malvinų) salų klimatas jūrinis, subantarktinis; drėgnas, šaltas ir vėjuotas. Metinis kritulių kiekis 600–700 mm. Kasdien, apie pusdienį lyja rudeniškas lietus. Sninga retai. Žiemą temperatūra – keli laipsniai virš nulio, vasarą retai viršija +10 °C.

Periferija (visa teritorija išskyrus sostinę) vadinama campo (iš isp. k. „provincija, užmiestis“).

Ekonomika

Svarbiausia salų ūkio šaka – avių auginimas. Pajamos iš vilnos eksporto į JK sudaro didžiąją dalį krašto biudžeto. Taip pat pajamos gaunamos iš žvejybos ir turizmo. Salos pardavinėja žvejybines licencijas kitoms šalims, norinčioms žvejoti salų žvejybinėse valdose. Apie 75 % sugautos žuvies sudaro kalmarai, kurie eksportuojami daugiausia į Ispaniją. 2001 m. salas aplankė daugiau nei 30 tūkst. lankytojų. Salas aplanko kruiziniai laivai, plaukiantys į kitas Pietų Atlanto salas bei Antarktidą. Eksporto vertė – 125 mln.£. Folklando (Malvinų) salų valiuta – Folklando svaras, susietas su Britų Svaru Sterlingų.

Gyventojai

2003 m. liepos mėnesio apskaičiavimais, Folklando (Malvinų) salose gyveno 2967 gyventojai, iš kurių dauguma (apie 70 %) – britų kilmės. Yra šiek tiek išeivių iš Skandinavijos, Pietų Amerikos (daugiausia Čilės).

Tikinčiųjų dauguma – krikščionys (anglikonai, katalikai, Jungtinės Bažnyčios atstovai, evangelikai, Jehovos liudytojai, liuteronai, Septintosios Dienos adventistai).

Daugiau nei pusė salų gyventojų gyvena Stenlio (Puerto Archentino) uostamiestyje. Rytų Folklandas (Soledadas) gyvenamas kur kas gausiau ir tankiau (1600 gyv.; 0,24 žm./km²) nei Vakarų Folklandas (200 gyv.; 0,04 žm./km²). Gyventojai susitelkę nedideliuose pakrančių kaimeliuose arba išsibarstę vienkiemiuose. Kalnuotos salų dalys beveik negyvenamos. Dauguma mažųjų salų taip pat negyvenamos.