Néstor Kirchner
Nestoras Karlosas Kiršneris isp. Néstor Carlos Kirchner Ostoić | |
---|---|
Gimė | 1950 m. vasario 25 d. Rio Galjegose |
Mirė | 2010 m. spalio 27 d. (60 metų) El Kalafatė |
Motina | Marija Ostoić |
Sutuoktinis (-ė) | Cristina Kirchner |
Veikla | Argentinos Respublikos prezidentas |
Partija | Teisingumo partija |
Vikiteka | Néstor Kirchner |
Nestoras Karlosas Kiršneris (isp. Néstor Carlos Kirchner Ostoić, 1950 m. vasario 25 d., Rio Galjegose – 2010 m. spalio 27 d. El Kalafatė) – Argentinos Respublikos prezidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]N. Kiršneris gimė Patagonijoje, Rio Galjegoso mieste (Santa Kruso provincija). Jo tėvas, šveicarų kilmės, buvo pašto tarnautojas, motina Marija Ostoić, kroatė, gimusi Čilėje. Jis pabaigė vietinę pradinę ir vidurinę mokyklas, Gvatemalos Respublikos Nacionalinį koledžą. Įstojo į Teisingumo partiją (TP, Partido Justicialista), buvo aktyvus Jaunųjų Peronistų judėjimo narys. 1976 m. įgyjo teisininko laipsnį La Platos universitete. Kiršneris kartu su savo žmona Cristina Fernández de Kirchner, kuri taip pat teisininkė ir Teisingumo partijos narė, užsiiminėjo teisės praktika. 1983 m. tapo vietiniu valstybės tarnautoju. Kitais metais trumpam paskirtas socialinio aprūpinimo vadovu Rio Galjegose, bet vėliau atleistas dėl finansų politikos. 1987 m. Kiršneris, kaip TP kandidatas, kelesdešimt balsų persvara išrinktas Rio Galjegoso meru. Jo populiarumas augo, ir 1991 m. gubernatoriaus rinkimuose jis surinko jau 61 % balsų. Nestorui Kiršneriui būnant gubernatoriumi, Santa Kruso provincija, kuri ligi tol buvo viena labiausiai atsilikusių Argentinos provincijų, pasiekė šalies ekonominį lygį. Sumažėjo nedarbas, gauta daug naujų investicijų. Kiršneris įvedė provincijos konstitucijos pataisą, kuri leido peririnkti gubernatorių antrai kadencijai. 1995 m. surinkęs 66,5 % rinkėjų balsų, jis buvo perrinktas antrai kadencijai. Vis didėjo Kiršnerio įtaka partijoje. Nors 1999 m. TP reitingai šalyje smuko, Kiršneris sugebėjo trečiąsyk tapti gubernatoriumi (surinkęs 45,7 % balsų). 2000 m. šalyje kilo didelė ekonominė krizė, žlugo bankai, krito peso kursas, prasidėjo demonstracijos, riaušės. Per 3 metus trukusią suirutę buvo perrinkti net 5 prezidentai. Į 2003 m. rinkimus Kiršneris ėjo su šūkiu „grįžimas prie lygiųjų respublikos“. Stiprių kairiųjų pažiūrų Kiršneris pirmajame rinkimų rate surinko 22 % ir 2 % atsiliko nuo Karlo Menemo. Tačiau po aktyvios rinkimų kampanijos, apklausų duomenimis įgijo net 30 % pranašumą prieš savo oponenetą. Galiausiai K. Menemas atsiėmė savo kandidatūrą ir 2003 m. gegužės 25 d. (sutapimas – gegužės 25 d. Argentinos nepriklausomybės šventės „Gegužės Revoliucijos“ diena) tapo Argentinos Respublikos prezidentu. Jam pradėjus 5 metų kadenciją, šalis vis dar buvo gilioje krizėje ir turėjo 178 mln. dolerių skolų. Prezidentas ėmė vykdyti efektyvias reformas: mažinti korupciją provincijose, keisti teismų sistemą, atstatydino daug susikompromitavusių teisėjų, karininkų, generolų, sumažino religijos įtaką valdžiai. Kiršneris ekonomikos ministru paskyrė Robertą Lavanją (Roberto Lavagna), kuris sėkmingai vedė šalį iš ekonominės krizės. Iki 2005 m. buvo grąžinta 76 % biudžeto skolų. Dėl prezidento populiarumo, 2005 m. parlamento rinkimuose daugelyje provincijų laimėjo TP, o jo žmona Kristina, tapo Buenos Airių provincijos senatore. Nestoras Kiršneris tapo viena ryškiausių Lotynų Amerikos politinių figūrų.
Antrosios kadencijos metu Kiršneris buvo kaltinamas korupcija, valdžios telkimu į savo rankas. Po 2007 m. rinkimų Kiršnerį poste pakeitė jo žmona Cristina Kirchner.
2010 m. spalio 27 d. mirė patyręs širdies smūgį.[1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus Argentinos prezidento puslapis Archyvuota kopija 2010-11-13 iš Wayback Machine projekto.;
- BBC News puslapis apie prezidentą N. Kiršnerį.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Eduardo Duhalde |
Argentinos prezidentas 2003–2007 |
Po to: Cristina Fernández |