Feliksas Tyškus
| Feliksas Tiškus | |
|---|---|
| |
| Visas vardas | Feliksas Nemezijus Tiškus |
| Gimė | 1900 m. gruodžio 19 d. Liepoja |
| Mirė | 1976 m. rugsėjo 2 d. (75 metai) Klaipėda |
| Palaidotas (-a) | Joniškės kapinėse |
| Tėvai | Feliksas Tyškus Skolastika Karpaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Petronėlė Dukauskytė |
| Vaikai | Feliksas Edmundas Tiškus, Alfredas Gytis Tiškus |
Feliksas Nemezijus Tyškus (Tiškus) (1900 m. gruodžio 19 d. Liepojoje, Latvijoje – 1976 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje) – Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, Lietuvos karininkas, karo aviacijos majoras (1939), teisininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Liepojos Nikolajaus gimnazijoje. Dėl lėšų stygiaus 1915 m. mokslą gimnazijoje nutraukė ir 1916 m. kartu su tėvais atvyko į Lietuvą. 1917–1918 m. mokytojavo Kretingos aps., Senosios Impilties pradžios mokykloje.
1919 m. sausio 16 d. Kretingoje įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas Ukmergės komendantūros žinion. 1920 m. liepos mėn. perkeltas į Vilniaus komendantūrą, o spalio 23 d. – į 11-ąjį (Vilniaus) pėstininkų pulką (nuo 1922 m. – 3-iasis pasienio pulkas), iki 1924 m. kovo 22 d. pulke tarnavo iždininku.
1924 m. perkeltas į Karo aviaciją, 1925 m. birželio 30 d. baigė Aviacijos karininkų kursus. Liepos 29 d. paskirtas į 2-ąją eskadrilę. Rugpjūčio 11 d. perkeltas į naujai suformuotą 4-ąją eskadrilę Kaune ir paskirtas eiti oro žvalgo ir eskadrilės technikos karininko pareigas. 1926 m. rugsėjo 11 d. perdavė eskadrilės technikos karininko pareigas S. Dariui ir buvo komandiruotas į Aukštuosius karininkų kursus. 1927 m. vasario 16 d. pakeltas į vyresniuosius leitenantus. Balandžio 1 d. – gegužės 10 d.komandiruotas į Italiją. Rugpjūčio 1 d. suteiktas oro žvalgo vardas. 1927–1928 m. laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro adjutanto pareigas.
1928 m. lapkričio 23 d. suteiktas kapitono laipsnis. 1929 m. kovo 7 d. lėktuvo Halberstadt C.V avarijoje buvo sužeistas. 1932 m. kartu su eskadrile persikėlė į Šiaulius. 1933 m. gruodžio 11 d. perkeltas į 3-iąją eskadrilę (Zokniai).
1933 m. rugsėjo 30 d. priimtas į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1934 m. sausio 1 d. išėjo į atsargą, persikėlė į Kauną ir atsidėjo studijoms. 1938 m. birželio 9 d. apgynė diplominį darbą ir įgijo teisininko kvalifikaciją.
1937 m. birželio 10 d. grįžo į tikrąją karo tarnybą Karo aviacijoje, tarnavo Kaune. Paskirtas 6-osios eskadrilės karo lakūnu. Spalio 13 d. ANBO-IV avarijoje sužeistas ir kontūzytas. Gruodžio 17 d. paskirtas aviacijos komendantūros būrio vadu. 1938 m. spalio 20 d. paskirtas Karo aviacijos štabo adjutantu. 1939 m. sausio 27 d. paskirtas Pajuostyje, netoli Panevėžio, dislokuotos 6-osios (tolimosios žvalgybos) eskadrilės, ginkluotos lėktuvais ANBO-41, vadu. Dalyvavo skrydyje į atgautą Vilnių. Lapkričio 23 d. suteiktas majoro laipsnis.
Sovietams okupavus Lietuvą, kartu su Pajuosčio įgula perkeltas į Joniškėlio dvarą. Vėliau perkeltas į kariuomenės teismą. 1940 m. liepos 23 d. įsakymu Liaudies kariuomenei nuo 1940 m. rugpjūčio 1 d. paleistas į atsargą.
Iki 1940 m. birželio 15 d. Feliksas Tyškus Karo aviacijoje buvo skraidęs 609 val. 29 min. Buvo vienas iš pirmųjų Lietuvoje iššokusiu su parašiutu.
Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. dirbo Mažeikiuose notaru, o 1941 m. liepos 22 d. – 1944 m. liepos mėn. – Raseinių apylinkės teismo teisėju. Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu nuo 1944 m. lapkričio 18 d. dirbo Valstybinio draudimo Kauno miesto valdybos revizoriumi. 1945 m. liepos 15 d. NKVD areštuotas, išvežtas į lagerį Vorkutoje (Komija). Į Lietuvą grįžo 1953 m., dirbo juriskonsultu įvairiose Klaipėdos miesto įmonėse.
Mokėjo latvių, lenkų,rusų kalbas.
Mirė 1976 m. rugsėjo 2 d., palaidotas Klaipėdoje, Joniškės kapinėse.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,
- Lietuvos nepriklausomybės medalis,
- Garbės ženklas „Plieno Sparnai“ (1932 12 31).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (LT) Feliksas Tiškus, Plieno sparnai
- LCVA, f. 1323, ap. b. 601, l. 11.